Įvaikinimo įrašų gavimas gali būti ilga ir sudėtinga užduotis, nes prieiga prie šių įrašų paprastai yra skirta įvaikinimo procese dalyvaujančioms šalims. Prieigos prie įvaikinimo įrašų paprastumas dažnai priklauso nuo to, kokios informacijos ieškoma ir kas ją ieško. Įstatymai, reglamentuojantys prieigą prie įvaikinimo įrašų, įvairiose valstijose skiriasi, o kai kurios valstybės taiko griežtesnius teisinius apribojimus nei kitos.
Daugelis valstybių riboja viešą prieigą prie įvaikinimo įrašų, kai tik įvaikinimo procesas yra baigtas, kad būtų išlaikytas dalyvaujančių šalių konfidencialumas. Įvaikinimo įrašai gali būti užantspauduoti ir gali būti prieinami tik tiems, kurie tiesiogiai dalyvavo įvaikinimo procese, pavyzdžiui, gimusiai motinai, įtėviui ar įvaikintam. Net ir šiems asmenims prieiga suteikiama tik su tam tikromis sąlygomis. Visos valstybės turi procedūras, kurių gali laikytis įvaikinimo šalys, kad gautų prieigą prie konkrečios, ribotos informacijos iš įvaikinimo įrašų. Tam tikros valstijos, įskaitant Niujorką ir Rodo salą, gali reikalauti, kad klausiančioji šalis laikytųsi griežtesnių reikalavimų, pvz., užsiregistruotų įvaikinimo registre arba paduotų peticiją teismui, prieš atimant šią informaciją.
Tam tikrą neidentifikuojančią informaciją iš įvaikinimo įrašų, įskaitant gimimo tėvų fizinę informaciją ir ligos istoriją, paprastai gali pasiekti įtėviai, įtėviai arba gimę tėvai. Paprastai įvaikintam asmeniui gali būti suteikta prieiga prie tapatybės nenustatančios informacijos gavus raštišką prašymą, jei įvaikintam asmeniui yra ne mažiau kaip 18 metų. Įvaikiai gali prieiti prie tapatybės nenurodančios informacijos visose valstybėse. Jei įtėviams dėl medicininių priežasčių reikia papildomos informacijos apie gimusių tėvų sveikatą, kai kurios valstybės leis įvaikinimo registrui susisiekti su gimusiais tėvais įtėvių vardu ir paprašyti daugiau informacijos. Gimusiems tėvams prieiga prie neidentifikuojančios informacijos, tokios kaip įvaikintojo sveikata, leidžiama 28 valstijose, o 15 valstijų leis šią informaciją gauti suaugusiems biologiniams broliams ir seserims.
Prieiga prie identifikuojančios informacijos arba informacijos, kuri gali atskleisti, kas yra gimę tėvai ir įvaikis, daugumoje valstijų gali būti suteikta įtėviams, gimusiems tėvams arba įvaikiams, jei buvo įrašytas išankstinis asmens, kurio informacijos prašoma, sutikimas. Jei išankstinio sutikimo nėra, valstybės gali apriboti prieigą prie įvaikinimo įrašų, kurie gali atskleisti įvaikinimo šalių tapatybę, nebent būtų parodyta rimta priežastis. 36 valstijose įvaikintojo biologiniai broliai ir seserys gali prašyti prieigos prie tokių įrašų ir jiems bus suteiktas abipusis sutikimas.
Siekdamos nustatyti, ar sutikimas buvo duotas, 30 valstijų įsteigė abipusio sutikimo registrus, kurie leidžia informacijos ieškančioms šalims nustatyti, ar įvaikinimo įrašai gali būti joms atskleisti bendru sutikimu, kuris buvo pateiktas valstybei. Kai kuriose valstybėse, kuriose dar neįdiegtas abipusio sutikimo registras, trečiosios šalies asmuo ar agentūra, žinoma kaip konfidencialus tarpininkas, gali turėti teisinį leidimą pasiekti užantspauduotus įvaikinimo įrašus, kad surastų gimusius tėvus ar giminaičius ir gautų jų sutikimą. .