Išorinė aplinka paprastai reiškia išorines jėgas, kurios gali turėti įtakos organizacijai. Išorinę aplinką sudaro du veiksniai: užduotis ir bendras. Užduočių aplinką paprastai sudaro išorinės grupės, kurios gali turėti įtakos kasdieninei organizacijos veiklai. Bendroje aplinkoje išorinės jėgos gali turėti įtakos organizacijos gebėjimui vykdyti verslą.
Paprastai užduočių aplinka turi dimensijų, kurios tiesiogiai sąveikauja su organizacijos veikla. Užduočių aplinkoje gali būti konkurentų, klientų ir tiekėjų. Kadangi šie matmenys gali turėti įtakos kasdienei veiklai, strateginio planavimo metu kiekvienai iš jų paprastai skiriama daugiau dėmesio.
Konkurentai gali vadovauti organizacijos reklamos ir produkto pozicionavimo rinkos planui. Konkurentai gali egzistuoti keliose skirtingose kategorijose, išskyrus organizacijas, siūlančias panašius produktus ar paslaugas. Konkurentas išorinėje aplinkoje gali būti tas, kuris klientams siūlo pakaitinį produktą, pavyzdžiui, perka motociklą, o ne automobilį. Kitas gali būti nesusijęs verslas, besivaržantis dėl to paties turto klestinčioje bendruomenėje.
Klientai yra asmenys arba subjektai, norintys mokėti už organizacijos produktus ar paslaugas. Kai kurių organizacijų klientai gali būti pavieniai vartotojai. Be to, klientai gali būti kitos įmonės ar įstaigos. Klientų pirkimo įpročių pokyčiai gali turėti įtakos organizacijos išorinei aplinkai.
Tiekėjai yra gyvybiškai svarbūs teikiant išteklius, reikalingus produktams ar paslaugoms kurti. Kai kurios organizacijos gali pasirinkti dirbti tik su vienu ar keliais tiekėjais, o kitos gali pasitelkti kelias skirtingas įmones. Darbas su įvairiais tiekėjais gali apsaugoti organizaciją nuo galimų nesėkmių, jei išskirtinis tiekėjas pasitrauktų iš verslo.
Bendrųjų išorinės aplinkos veiksnių įtaka paprastai yra neaiški ir gali turėti ilgalaikių pasekmių. Kiekviena dimensija netiesiogiai sąveikauja su organizacijos veikla, tačiau vis tiek gali turėti įtakos verslo sprendimams. Šios dimensijos apima ekonominę, technologinę ir socialinę kultūrinę įtaką. Taip pat turi įtakos politinis klimatas ir pasaulinė įtaka.
Ekonominė dimensija paprastai reiškia srities, kurioje veikia organizacija, fiskalinę būklę. Paprastai veiksniai gali būti susiję su dideliu nedarbu ir infliacija, kuri gali lemti ekonomikos augimą. Pavyzdžiui, esant dideliam nedarbo lygiui, gali sumažėti organizacijos produktų ar paslaugų paklausa.
Technologinis aspektas paprastai apima metodus, naudojamus kuriant produktus ar paslaugas. Organizacijoje naudojamos technologijos – įrankiai ir programos – paprastai ateina iš išorinės aplinkos. Technologijų pažanga gali pagerinti organizacijos konkurencingumą.
Kai organizacija svarsto sociokultūrinę įtaką, ji gali pažvelgti į kultūrines žmonių normas ir elgesį. Kitos charakteristikos taip pat gali apimti demografinius rodiklius ir papročius. Sociokultūrinė įtaka gali padėti nustatyti, kokie produktai ar paslaugos gali būti patrauklūs visuomenei.
Politinio klimato pokyčiai gali būti susiję su verslo taisyklėmis, kurios gali slopinti arba palengvinti augimą. Organizacijos santykiai su vyriausybe gali turėti įtakos verslo operacijoms. Verslui palanki aplinka ir politinis stabilumas gali nulemti verslo rinkų gyvybingumą.
Plokštesnis pasaulis dėl transporto ir technologijų pažangos taip pat įtakoja išorinę verslo aplinką. Pasaulinė įtaka gali padidinti spaudimą organizacijai net tose vietose, kur verslo operacijos nevykdomos. Užsienio konkurencija dėl panašių produktų ar paslaugų gali kelti grėsmę pelnui.