1993 m. Cheminio ginklo konvencija yra cheminio ginklo draudimas, kurį Jungtinėms Tautoms pristatė 1992 m. Nusiginklavimo konferencija, o 1993 m. pradžioje atidaryta pasirašyti. Iki šiol 183 iš 195 JT pripažintų valstybių yra pasirašiusios ir ratifikavusios. Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją, o dar penkios pasirašė, bet dar neratifikavo. Šios konvencijos tikslas – sunaikinti visas cheminio ginklo atsargas visame pasaulyje ir užkirsti kelią tokio ginklo naudojimui visoms ją pasirašiusioms šalims.
Ši konvencija yra 1925 m. Ženevos protokolo, kuris uždraudė kare naudoti cheminius ir biologinius ginklus, išdava. Septintajame dešimtmetyje didėjantis susidomėjimas nusiginklavimu paskatino įsteigti nusiginklavimo komitetą, kurio tikslas – sudaryti sutartis, kurias galėtų pasirašyti Jungtinių Tautų narės. Ši konkreti sutartis įsigaliojo 1960 m., siekiant iki 1997 m. sunaikinti visas atsargas ir įrenginius; šis tikslas nebuvo pasiektas, tačiau padaryta didelė pažanga.
Pagal Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją pasirašiusios šalys negali kurti, gaminti, įsigyti, kaupti, perduoti ar naudoti cheminio ginklo. Jie privalo sunaikinti visas cheminio ginklo atsargas, taip pat įrenginius, kurie naudojami jiems gaminti; šie įrenginiai taip pat gali būti paversti civiliniais tikslais. Pasirašiusieji taip pat yra atsakingi už bet kokio cheminio ginklo, kurį jie galėjo palikti kitose šalyse, sunaikinimą.
Konvenciją įgyvendina Cheminio ginklo uždraudimo organizacija – nepriklausoma tarptautinė agentūra, įsikūrusi Hagoje. Ši organizacija periodiškai tikrina šalis, kad įvertintų jų pažangą, ypatingą dėmesį skiriant JAV, Rusijai, Albanijai, Libijai ir Indijai – visoms šalims, kurios ratifikavo Cheminio ginklo konvenciją, turinčias cheminių ginklų atsargas. 2008 m. visas savo atsargas sunaikino tik Albanija.
Cheminio ginklo konvencija taip pat pripažįsta tris skirtingas cheminio ginklo klases. I sąrašo ginklai yra ginklai, kurie naudojami tik piktybiniais kariniais tikslais, pavyzdžiui, nervus paralyžiuojančios medžiagos. II sąrašo cheminės medžiagos komerciniais tikslais naudojamos ribotai, todėl jos nėra visiškai uždraustos, nors prieiga yra kontroliuojama. III sąrašo cheminės medžiagos yra tos, kurios gali būti naudojamos kaip cheminis ginklas, tačiau kurios taip pat yra plačiai naudojamos komerciniais ir civiliniais tikslais; šių medžiagų atsargos yra stebimos siekiant užtikrinti, kad jų naudojimas būtų teisėtas.