2 genotipas yra vienas iš šešių pagrindinių hepatito C viruso (HCV) genotipų. Iš esmės hepatito C genotipas yra tiesiog tam tikra ligos rūšis. Jungtinėse Valstijose 1 genotipas yra labiausiai paplitęs.
Genotipo simptomai iš esmės yra tokie patys kaip ir kitų HCV genotipų simptomai. Taip pat užsikrečiama tais pačiais būdais – kontaktuojant su užterštu krauju, kaip ir perpilant kraują. Tačiau 2 genotipas kartu su 3 genotipu paprastai yra lengviau gydomas nei 1 genotipas.
2 genotipo hepatitas C tradiciškai buvo gydomas dviem vaistais: interferonu ir ribavirinu. Interferonas skiriamas injekcijomis. Šių injekcijų dažnis skiriasi, paprastai nuo vieno iki trijų kartų per savaitę. Ribavirinas vartojamas tablečių pavidalu, paprastai du kartus per dieną. Kartu šie du vaistai sudaro įprastą kombinuotą gydymą. Tačiau atsirado papildomų vaistų nuo hepatito C, tokių kaip sofosbuviras. Svarbu nepamiršti, kad specifinis hepatito C gydymas vaistais priklauso nuo genotipo, taip pat nuo jo sunkumo ir komplikacijų. Todėl gydymas turėtų būti sprendžiamas atidžiai ir informuotai pasikonsultavus su gydytoju.
Deja, 2 genotipo, kaip ir kitų hepatito C genotipų, gydymui naudojami vaistai gali sukelti šalutinį poveikį. Pacientams gali pasireikšti į gripą panašūs simptomai ir sumažėti raudonųjų arba baltųjų kraujo kūnelių skaičius. Taip pat gali pasireikšti irzlumas ir depresija.
Hepatito C gydymas paprastai trunka nuo šešių iki 12 mėnesių. Gydymo trukmė iš dalies priklauso nuo to, su kuriuo genotipu asmuo kovoja. Po gydymo apie 60 % 1 genotipo pacientų vis dar turi aptinkamą virusų kiekį. Jei žmogus turi aptinkamą viruso kiekį, tai reiškia, kad viruso kiekio kraujyje pakanka, kad būtų galima nustatyti tyrimą. Tik apie 20% 2 genotipo pacientų po gydymo vis dar yra aptinkami virusai.
Jei hepatitu C sergančiam asmeniui po gydymo nustatomas virusų kiekis, jis greičiausiai turės ir toliau vartoti interferoną. Tai dažnai vadinama palaikomąja terapija. Tokiais atvejais interferonas paprastai vartojamas daug mažesnėmis dozėmis nei pradinio gydymo metu.
Gydymo sėkmei įtakos turi keli veiksniai. Asmenys, turintys 2 ar 3 genotipą, paprastai laikosi geriau. Taip pat asmenys, turintys mažesnį virusų kiekį ir mažai pažeidžiantys kepenis, geriau reaguoja į gydymą. Gydymo sėkmę dažniau patiria ir moterys, jaunesni nei 40 metų asmenys bei susilaikantys nuo alkoholio.