27-oji pataisa yra Jungtinių Valstijų aukščiausiojo įstatymo, vadinamo JAV Konstitucija, pataisa. Tai neleidžia įsigalioti jokiems Kongreso narių atlyginimų pakeitimams, kol nebus išrinkti Atstovų rūmų nariai – vienas iš dviejų rūmų, sudarančių dviejų rūmų įstatymų leidžiamąją valdžią. Taip pat žinomas kaip Madisono pakeitimas, 1789 m. Kongreso kompensacijos pakeitimas arba Kongreso darbo užmokesčio pakeitimas, 27-asis pakeitimas yra neseniai priimtas Konstitucijos pakeitimas, nors koncepcija yra beveik tokia pat sena, kaip ir keičiamas įstatymas.
27-osios pataisos kilmė siekia net 1788 m., Šiaurės Karolinoje vykusiame suvažiavime, per kurį buvo svarstomas pradinis Konstitucijos projektas. Tais pačiais metais Virdžinija ir Niujorkas sekė Šiaurės Karolina, siūlydami ratifikuoti pataisą per savo konvencijas. Jamesas Madisonas, tuometinis JAV atstovas, jį pristatė 25 m. rugsėjo 1789 d. kaip vieną iš pirmųjų 12 pakeitimų, skirtų ratifikuoti, iš kurių 10 taps JAV teisių Billu 1791 m. Netrukus po to Kongresas išsiuntė pataisą valstijos įstatymų leidėjams.
Per dvejus metus po to, kai Madisonas pristatė kompensavimo pataisą, šešios valstijos – Delaveras, Merilandas, Šiaurės Karolina, Pietų Karolina, Vermontas ir Virdžinija – per savo įstatymų leidžiamąsias institucijas užtikrino oficialias sankcijas. Maždaug po keturių dešimtmečių, 1816–1818 m., Masačusetsas, Kentukis ir Tenesis pasekė pavyzdžiu. Tačiau 27-osios pataisos ratifikavimo procesas galiausiai buvo labai lėtas. Taip buvo todėl, kad augant valstybių skaičiui, mažėjo ir minimalus valstybių skaičius, reikalingas ratifikuoti.
JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas Coleman v. Miller, 307 US 433 (1939) buvo pagrindinis lūžis tvirtinant 27-ąją pataisą. Jame numatyta, kad valstijų įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos su Kongreso pasiūlytomis pataisomis, kurioms trūksta ratifikavimo terminų, laikomos laukiančiomis, o Kongresas nusprendžia dėl pagrįsto laiko tarpo nuo pirminio pataisos pasiūlymo iki valstybės ratifikavimo. Tai paskatino galutinį 27-osios pataisos ratifikavimą, kurį dar labiau sustiprino valstijos įstatymų leidėjo laiškų rašymas, kurį atliko Teksaso universiteto Ostine bakalauro studentas, vardu Gregory Watson.
27-oji pataisa galiausiai buvo oficialiai patvirtinta 18 m. gegužės 1992 d., pasiekusi ratifikavimo slenkstį. Iki to laiko pataisą patvirtino 41 valstybė. Dar penkios valstijos – Kalifornija, Rodo sala, Havajai, Kentukis ir Vašingtonas – prisijungė prie sąrašo per ateinančius ketverius metus. 2011 m. tik penkios Sąjungos valstijos – Masakusetsas, Misisipė, Nebraska, Niujorkas ir Pensivanija – dar neratifikavo kompensavimo pakeitimo.