Dvimatė (2D) echokardiograma yra medicininis širdies vaizdinis tyrimas, kurį gydytojas gali rekomenduoti sužinoti daugiau apie širdies ligą arba stebėti paciento gydymą. Šiame tyrime širdis, trimatis organas, atvaizduojama dvimačiame paveikslėlyje. Yra daug echokardiografijos metodų, todėl pacientui gali prireikti kelių vaizdo tyrimų, kad būtų surinkta kuo daugiau informacijos apie širdies būklę.
Vieno tipo 2D echokardiograma suteikia širdies vaizdą krūtinėje, naudojant ultragarso bangas, padedančias gydytojui nustatyti tikslų organo dydį, vietą ir formą. Naudojant ultragarsinį vaizdą galima gauti širdies vidų, pažvelgti į kameras ir nustatyti tokias problemas kaip vožtuvų apsigimimai. Gydytojas taip pat gali paprašyti ultragarso su Doplerio technologija, kad atsektų kraujo judėjimą per širdies kameras ir gretimus kraujagysles.
Dvimačiai vaizdai paprastai būna labiau riboti. Kvalifikuotas technikas gali gauti aiškų ir ryškų širdies vaizdą, naudodamas tinkamą įrangą, tačiau 2D echokardiograma gali nepateikti tiek informacijos, kiek trimatis vaizdo tyrimas. Pavyzdžiui, gydytojas negali pasukti ar manipuliuoti vaizdo, kad pažvelgtų iš naujo kampo, todėl gali nepastebėti problemų, kurios gali būti labiau matomos atliekant kitokio tipo vaizdo tyrimą.
Kai gydytojas rekomenduoja atlikti 2D echokardiogramą, pacientas gali paklausti, kodėl gydytojas mano, kad tyrimas yra rekomenduotinas ir kokios galimos galimybės. Tyrimas gali būti atliekamas transtorakiniu būdu, stumiant ultragarsinį keitiklį prie krūtinės arba per stemplę, padedant į trachėją nuleistą daviklį. Transesofaginis testas yra labiau invazinis, tačiau paprastai gaunamas geresnis vaizdas. Tai gali būti svarbu atliekant 2D echokardiogramą, kai gydytojas nori kuo daugiau duomenų plokščiame vaizde.
2D echokardiograma neužtrunka labai ilgai. Kai kuriais atvejais gydytojas gali iš karto aptarti rezultatus. Kitais atvejais gydytojas turi peržiūrėti vaizdus prieš susitikdamas su pacientu ir galbūt norėtų laukti progos nuodugniai įvertinti tyrimo rezultatus, o ne spėlioti, kas gali būti matoma nuotraukose iškart po tyrimo. Jei gydytojas nustato problemą, papildomi tyrimai gali padėti atlikti diagnostikos procesą arba gydytojas gali pereiti prie diagnozės ir gydymo rekomendacijų.