Belaidis tinklas, vadinamas mobiliųjų telefonų jungiamumu, yra alternatyva jungtims, kurios remiasi varine viela ir dažnai naudoja radijo perdavimą. 3G reiškia trečiosios kartos belaidį ryšį, nurodant, kad prieš jį galiojo dar dvi standartų kartos: 1G, analoginė sistema, sukurta septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, ir 1960G, skaitmeninė sistema, pradėta kurti devintojo dešimtmečio pabaigoje. 1970G sistemos yra tokios, kurios atitinka Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) trečiosios kartos mobiliųjų telefonų sistemų standartus pagal IMT (Tarptautinė mobiliųjų telekomunikacijų programa IMT-2).
Ekspertai nesutaria tiek dėl to, ar IMT-2000 sukūrė 3G sistemų rinkinį, derinantį darną su lankstumu, ar nesuderinamų elementų grupavimą, dėl kurio sistemos konkuruoja dėl dominavimo. Bet kuriuo atveju yra daug skirtingų 3G sistemų, nors jų skaičius skiriasi priklausomai nuo to, kas skaito. Visose paskyrose jie apima CDMA 2000 (daugkartinė kodo padalijimo prieiga), HSDPA (didelės spartos žemyn nukreipto paketų prieiga), TD-SCDMA (daugialaikė laiko padalijimo sinchroninio kodo padalijimo prieiga), UMTS (universalios mobiliųjų telekomunikacijų sistemos) ir W-CDMA ( Plačiajuosčio kodo padalijimo daugialypė prieiga).
CDMA gali perduoti kelis signalus tuo pačiu dažniu vienu metu ir yra pagrindinė technologija trijose 3G sistemose: CDMA 2000, HSDPA ir WCDMA, iš kurių dvi pastarąsias naudoja GSM (Global System for Mobile Communication) operatoriai. 2009 m. buvo 460 milijonų klientų, turinčių patį CDMA, iš kurių pusė buvo Azijoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose Verizon® ir Sprint® naudoja CDMA, o AT&T® ir T-Mobile® naudoja HSDPA. UMTS yra GSM standartas, kuris naudoja WCDMA ir HSPA.
Visos 3G sistemos gali teikti duomenų perdavimo spartą, kuri skiriasi priklausomai nuo situacijos. Standartuose tikimasi 144 kbps (kilobaitai per sekundę) ar daugiau sparčiai judančių transporto priemonių eismui, 384 kbps (megabaitai per sekundę) pėsčiųjų eismui ir 2 MBps (megabaitai per sekundę) naudojant telefoną patalpose, tai yra, beveik nejudančioje vietoje. Visi jie gali nustatyti mobiliųjų telefonų vietą. Ir visi jie įvairiais būdais palaiko multimediją.
Ketvirtosios kartos ryšių sistema yra kuriama ir, įvairiais skaičiavimais, bus visiškai įdiegta 2012 m. arba 2013–2015 m. 2010 m. buvo diegiamos dvi konkuruojančios technologijos. Vienas iš jų yra LTE (Long Term Evolution). Kitas yra WiMAX (Worldwide Interoperability for Microwave Access). Abu šie 4G tinklai jau 3–2009 m. pradėjo keisti 2010G visose pasaulio vietose.