Islamo pasaulyje dažnai įprasta, kad moterys dėvi beveik visą kūną dengiančius drabužius. Arabijos pusiasalio šalyse šis drabužis žinomas kaip abaja. Abaja paprastai yra juoda ir nusileidžia nuo galvos ar pečių iki pėdų. Saudo Arabijoje, kur pagal įstatymą moterys privalo prisidengti, abaja dėvima su nikabu – šydu, dengiančiu visas galvos ir veido dalis, išskyrus akis. Muttawa, arba religinė policija, vykdo įstatymus ir gali nubausti moterį, jei ji bus matoma be šios priedangos.
Kadangi Koranas teigia, kad moterys turi rengtis kukliai ir prisidengti, abaja per visą istoriją buvo neatsiejama arabų visuomenių dalis. Tačiau Korano žodžius galima interpretuoti, o tai gali paaiškinti, kodėl kai kurios šalys ir regionai griežčiau nešioja abają nei kiti. Kai kurios šalys ir regionai leidžia ant abajato siuvinėti paprastus piešinius, tačiau dažniausiai jie yra juodi ir labai paprasti. Jie pagaminti iš lengvų medžiagų, tokių kaip plona medvilnė, krepas ar net šilkas, o kitų spalvų abajatus galima nešioti tol, kol neatkreipia moters dėmesio.
Daugumoje arabų šalių įstatymai nereikalauja abajatų, tačiau moterys vis tiek linkusios juos dėvėti. Vėlgi, taip yra todėl, kad Koranas teigia, kad moterys turi elgtis kukliai; kai kurios moterys mano, kad gali parodyti savo kuklumą kitais būdais, todėl nenešioja abajato, tačiau didelė dalis moterų nešioja abają, kad išoriškai parodytų savo kuklumą ir taip laikytųsi savo religinių įsitikinimų.
Abayat pastaraisiais metais tapo ginčų objektu. Jie buvo uždrausti kartu su burka Prancūzijoje, o daugelis kitų Vakarų šalių svarstė galimybę uždrausti ir drabužius. Šio draudimo priežastys yra įvairios, tačiau dažniausiai apsigynimas dėl drabužio pašalinimo yra argumentas, kad abajatas leidžia dėvėtojui paslėpti ginklus ar kitą kontrabandą. Ši sąvoka sustiprėjo po kelių visame pasaulyje įvykdytų savižudžių išpuolių, kurių metu ginklams užmaskuoti buvo naudojama abaja arba burka. Vakarų šalyse, pavyzdžiui, JAV, moterys, dėvinčios abają, taip pat gali tapti priešiškumo taikiniais, nes jos automatiškai identifikuojamos kaip musulmonės, o nuo 11 m. rugsėjo 2001 d. išpuolių kyla daug įtampos ir nesusipratimų dėl musulmonų tikėjimo.