Acetilcholino (ACh) receptorių antikūnai yra baltymai, randami daugumos žmonių, kuriems diagnozuota myasthenia gravis (MG), kraujyje. Šie antikūnai iš esmės atakuoja receptorius nervų sistemoje, ieškodami acetilcholino. Antikūnų priepuolių nebuvimas neatmeta MG, tačiau tokių priepuolių buvimas linkęs patvirtinti ligą.
ACh yra cheminė medžiaga centrinėje nervų sistemoje, leidžianti raumenims ir nervams bendrauti tarpusavyje. Cheminė medžiaga taip pat veikia kaip neuromediatorius smegenyse, padedantis joms tinkamai veikti. Užpuolus ar sunaikinus ACh, atsijungtų raumenys ir nervinės ląstelės. Be to, ACh nebuvimas neleistų vienu metu funkcionuoti smegenų nervams.
Acetilcholino receptorių antikūnai paprastai neaptinkami sveikiems žmonėms. Antikūnai taip pat dažnai nerandami pacientams, kuriems yra kitų neurologinių sutrikimų nei MG. Asmenys, kuriems buvo diagnozuotas MG, paprastai turi maždaug 50 procentų tikimybę, kad susidarys acetilcholino receptorių antikūnai. Be to, asmenims, sergantiems sunkia MG, antikūnų susidarymo tikimybė yra apie 90 procentų. Mažiau nei 20 procentų pacientų, kuriems buvo diagnozuotas MG, kraujyje randama acetilcholino receptorių antikūnų.
Yra įvairių formų antikūnų, kurie apima blokuojančius, surišančius ir moduliuojančius acetilcholino receptorių antikūnus. Blokuojantis antikūnas gali sukelti silpnus raumenų susitraukimus, tačiau surišant antikūnus gali netekti acetilcholino cheminės medžiagos. Moduliuojantys antikūnai sukelia receptorių endocitozę, kuri reiškia MG eskalaciją.
Vienas geriausių būdų žmogui sužinoti, ar yra acetilcholino receptorių antikūnų, yra išsitirti dėl MG. Panašiai kaip ir atliekant tipinį kraujo tyrimą, iš paciento paimamas kraujo mėginys ir siunčiamas į laboratoriją įvertinti. Naudodami refleksinio tyrimo algoritmą, analitikai mano, kad surišančių acetilcholino receptorių antikūnų buvimas kraujyje, kurio greitis didesnis nei 0.4 nanomolio litre, yra rimta. Tokiais atvejais bus paskirtas gydymas, kad būtų išvengta tolesnio ligos vystymosi ir žalos nervų sistemai.