Ackawi sūris yra minkštas Artimųjų Rytų karvės pieno sūris, kuris yra plačiai populiarus daugelyje Levanto. Yra daug būdų, kaip patiekti ackawi sūrį – nuo jo apkepimo ir kepimo iki tiesioginio valgymo kaip užkandį. Tai įprastas pasiūlymas Artimųjų Rytų rinkose. Už Vidurinių Rytų ribų gali būti sudėtinga rasti ackawi sūrį, o rasti gerą vietą – sunku. Kai kurie virėjai naudoja mocarelą, nors šio sūrio profilis šiek tiek skiriasi nuo tradicinio ackawi.
Šis sūris yra minkštos, švelnios tekstūros ir labai švelnaus, šiek tiek sūraus skonio. Skonis sukuriamas sūdant – tokiu būdu, kuris tradiciškai buvo naudojamas siekiant, kad sūris nesugestų. Skirtingai nuo stipriai sūdytų sūrių, tokių kaip feta, ackawi sūris yra mažiau sūrus dėl švelnesnio sūrymo, o jo tekstūra yra labai švelni su kreminiu atspalviu.
Ackawi dažniausiai naudojamas kaip pusryčių sūris, įvyniotas į duoną arba patiekiamas su vaisiais. Jis taip pat laikomas universaliu stalo sūriu, dažnai siūlomas per pietus ir vakarienę. Kai kurie žmonės taip pat mėgsta pasiimti ackawi į iškylą, paprastai valgydami jį su minkštu papločiu, be to, jį galima dėti į ruoštus patiekalus, nors jis nelabai tirpsta. Dėl atsparumo lydymui ackawi yra puikus pasirinkimas kaip keptas sūris, nes jis išlaiko formą, o ne suirs kepimo metu.
Manoma, kad šis sūris kilęs iš Libano ir Sirijos, kur jis vis dar plačiai valgomas. Be to, jis labai paplitęs Izraelyje ir tarp palestiniečių bendruomenės, iliustruodamas kulinarinius ir kultūrinius mainus tarp daugelio Artimųjų Rytų tautų. Sūris iš tikrųjų pavadintas Izraelio uostamiesčio vardu, galbūt nurodant bendrą eksporto vietą.
Ypatingas ackawai sūrio variantas, žinomas kaip naboulsi, gaminamas verdant sūrį prieskonių mišinyje, taip sukuriant stipriai pagardintą sūrį. Baigęs „Naboulsi“ taip pat supilamas į sūrymą, o Libane tai labai populiarus skanėstas. Šio tipo ackawi sūrį geriausia valgyti tiesiai su švelnia duona, kad prieskonių skonis būtų aiškiai išreikštas.