Adomo alus yra kolokacija, reiškianti vandenį. Terminas kilęs iš Biblijos ir žydų tradicijos, susijusios su Edeno sodu. Pagal šią tradiciją Adomui buvo leista gerti tik iš keturių Edeno upių ir daugiau nieko gerti negalėjo. Dievo įsakymas paskatino Adomo alų naudoti kaip pokštą prieš tuos, kurie geria tik vandenį. Tai taip pat paskatino santūrumo ir draudimų judėjimus angliškai kalbančiame pasaulyje.
Vanduo yra paprastas elementas, egzistuojantis Žemėje kieto, skysto ir dujinio pavidalo. Jis pagamintas iš vienos deguonies ir dviejų vandenilio molekulių. Tai iš pažiūros skaidrus skystis, kuris sudaro didelę pasaulio dalį ir daugumą jame esančių organizmų. Vanduo yra susijęs su grynumu ir paprastumu. Daugelis religijų nuo krikščionybės iki Wicca ir islamo iki šintoizmo į valymo ritualus įtraukia vandenį.
Ale yra gaunamas iš salyklinių miežių ir yra alaus rūšis. Paprastai gaminami nenaudojant apynių, elis dažniausiai yra saldūs alkoholiniai gėrimai. Terminas ale kilęs iš senosios anglų kalbos žodžio „ealu“ ir yra bendras daugelyje neromėnų Vidurio ir Rytų Europos. Alus ir elis buvo sinonimai tol, kol alus atstojo elį su apyniais.
Biblinė tradicija teigia, kad pirmasis judėjų-krikščionių Dievo sukurtas žmogus buvo vadinamas Adomu. Etimologiškai Adomas siejasi su senais Artimųjų Rytų žodžiais, reiškiančiais „žemė“. Pradžios knygoje aprašoma, kaip Adomui ir Ievai bei Lilitai buvo leista gyventi Edeno sode iki pagundos ir vėlesnio nuopuolio.
Atrodo, kad Edeno sodas buvo Tigro ir Eufrato upių ištakose Šiaurės Irake, aplink šiuolaikinės Armėnijos ir Kurdistano teritoriją. Edenas gali būti paprastesnių laikų metafora. Tai reiškia gyvenimą prieš ūkininkavimą, kai žmogus gaudavo dosnumą iš Dievo be vargo. Jei taip, tai Adomo elis reiškia laiką prieš alkoholį, kai žmogus gėrė tik vandenį.
Pasakojimai apie Adomo alų XIX amžiaus pradžioje įkvėpė blaivybės judėjimą. Ji prasidėjo 19 metais daktaro Benjamino Rusho išvadomis apie alkoholio vartojimo poveikį žmogaus organizmui. Dėl to Konektikute susikūrė pirmoji Blaivybės asociacija, o judėjimas išplito į Didžiąją Britaniją, Naująją Zelandiją ir Australiją. Judėjimas niekada nesuvaldė atsakingo gėrimo ar draudimo, išskyrus trumpą laiką, ir galiausiai žlugo XX amžiaus pradžioje. Adomo elis šiuolaikinėje eroje naudojamas ne tiek daug, kiek anksčiau; tai gali lemti slengo ir kalbos pokyčiai arba visuomenės sekuliarizacija daugelyje angliškai kalbančių šalių.