Adaptyvusis programinės įrangos kūrimas yra programinės įrangos sistemų kūrimo projektavimo principas. Principas orientuotas į greitą programinės įrangos sistemų kūrimą ir evoliuciją. Niekada nebūna laikotarpio, kai programinė įranga bus baigta; tarp naujų leidimų yra tiesiog stabilūs laikotarpiai. Adaptyvusis kūrimo metodas išaugo iš greito programų kūrimo metodo. Šie du metodai yra panašios struktūros, tačiau greitas taikomųjų programų kūrimas leidžia tam tikrą laiką, kai projektas yra baigtas, o adaptyviosios programinės įrangos kūrimas – ne.
Adaptyviojo kūrimo dėmesio centre yra kompiuterio kodas. Užuot suplanavę programinę įrangą iš anksto, kūrėjai turi pagrindinę idėją ir imasi darbo. Kai kūrinius reikia pakeisti arba pritaikyti prie naujos sistemos, programuotojai tiesiog tai daro. Jei programai reikia pataisos, kažkas tiesiog ją padaro.
Apskritai, išankstinio planavimo veiksmų trūkumas leidžia kūrėjams labai greitai sukurti programinę įrangą. Nors dėl to kartais atsiranda programinė įranga, kuri neatlieka tikslių reikalingų funkcijų, paprastai tai nėra problema. Šio proceso kūrimo ciklas yra toks trumpas, kad nauja versija su papildomomis funkcijomis gali pasirodyti labai greitai. Šis procesas arba greitas prototipų kūrimas yra tiek adaptyvios programinės įrangos kūrimo, tiek greito taikomųjų programų kūrimo kertinis akmuo.
Taškas, kuriame abu metodai skiriasi, yra galutiniame taške. Adaptyviam programinės įrangos kūrimui nėra tikro galutinio taško, tik laikas, kai programinė įranga nebereikalinga arba kodas perkeliamas į aukštesnės kartos programą. Kita vertus, greitas programų kūrimas leidžia užbaigti projektą, kai programinė įranga yra be klaidų ir atitinka pirkėjo reikalavimus.
Adaptyvusis programinės įrangos kūrimas susideda iš trijų etapų, kurių kiekvienas sukasi apie programos kodavimą. Pirmas žingsnis – spėlionės. Šiame etape programuotojai stengiasi suprasti tikslų programinės įrangos pobūdį ir vartotojų reikalavimus. Šis etapas remiasi klaidų ir vartotojų ataskaitomis, kurios vadovauja projektui. Ataskaitų nėra, kūrėjai taiko pagrindinius pirkėjo nurodytus reikalavimus.
Bendradarbiavimo fazė yra tada, kai atskiri kūrėjai nustato, ką jie daro ir kaip derinti savo dalis. Šis etapas paprastai yra visiškai vidinis. Norėdami valdyti šią programinės įrangos dalį, kūrėjams nereikia jokios papildomos informacijos ar išorinės įvesties.
Paskutinis žingsnis yra mokymasis. Mokymosi etape vartotojams išleidžiama naujausia programinės įrangos versija. Taip generuojamos klaidų ir vartotojų ataskaitos, naudojamos pirmojo projekto etapo metu, o ciklas kartojasi.