Adhezijos chirurgija – tai operacija, atliekama siekiant gydyti sąaugas, pluoštines audinių juostas, formuojančias nenormalias jungtis tarp organų ir kitų vidinių kūno struktūrų. Sukibimą gali sukelti daugybė dalykų, nuo uždegiminių ligų iki operacijos, o kai kuriais atvejais jie gali tapti medicinine problema, kurią reikia gydyti operacinėje. Chirurgija dėl sąaugų dažnai atliekama laparoskopiškai, nors kartais gali prireikti ir atviros operacijos.
Sukibimas, sudarytas iš randų audinio, sujungia kūno viduje esančias struktūras, ribodamas jų laisvą judėjimą. Žmonėms, turintiems sąaugų, gali atsirasti skausmas, vidaus organų sukimasis ir kitos problemos. Sukibimai dažniausiai susidaro dubens srityje, dažnai dėl dubens uždegiminės ligos, be to, jų randama pilve ir aplink širdį. Chirurgijoje reikia stengtis sumažinti sąaugų susidarymo riziką, išlaikant audinį drėgną ir kuo mažiau invazinį. Sukibimo barjerų naudojimas chirurgijoje labai sumažino sąaugų atsiradimo riziką po operacijos, nes neleidžia susidaryti vidinio rando audinio juostoms.
Priklausomai nuo jų vietos, sukibimai gali sukelti įvairius simptomus. Pacientai gali patirti lėtinį skausmą, nevaisingumą, virškinimo sutrikimus, žarnyno nepraeinamumą ir kitas problemas. Norint nustatyti, ar pacientas turi sąaugų, gali būti naudojami žinomi sukibimo rizikos veiksniai, pvz., buvusi uždegiminė liga ar operacija, ir pacientams taip pat gali būti atliekami medicininiai vaizdiniai skenavimai, siekiant nustatyti sukibimo sukeltų organų pažeidimo požymius.
Kai dėl sąaugų pacientui kyla komplikacijų ir skausmo, gali būti rekomenduojama sukibimo operacija. Pacientas nuskausminamas, padaromas pjūvis, kad patektų į vietą, o chirurgas patikrina, ar yra sąaugų, prieš juos nutraukdamas. Viena su adhezijos chirurgija susijusių problemų yra ta, kad pati operacija gali padidinti sąaugų atsiradimo riziką, todėl chirurgai turi būti atsargūs atliekant sukibimo operaciją, kad apsaugotų pacientą nuo galimų rizikos veiksnių.
Po sukibimo operacijos paciento simptomai turi išnykti. Kai kuriais atvejais po operacijos gali atsirasti sąaugų, todėl pacientai gali būti stebimi dėl ankstyvų pasikartojimo požymių. Kai kurių tipų sukibimo atveju gali būti rekomenduojamos tokios galimybės kaip fizinė terapija po operacijos, kad būtų išvengta naujo rando audinio susidarymo. Sąnarių, pvz., pečių ir kelių, sąaugų kartais galima išvengti po operacijos atsargiai tempiant ir mankštinant, kad galūnė būtų judri ir lanksti.