Antinksčių pašalinimas – tai chirurginė procedūra, kurios metu viena arba abi paciento antinksčiai pašalinami atviru arba laparoskopiniu būdu. Antinksčiai, dar vadinami viršinksčių liaukomis, yra hormonus išskiriančios liaukos, esančios tiesiai virš inkstų, pilvo gale. Gydytojai paprastai rekomenduoja atlikti antinksčių pašalinimą, jei pacientui yra gerybinių arba piktybinių antinksčių navikų. Piktybinis navikas yra vėžinis navikas, kuris palaipsniui blogėja ir gali plisti į kitus audinius. Gerybinis auglys neauga ir neplinta agresyviai, bet gali sukelti kitų sveikatos problemų ir kai kuriais atvejais ilgainiui tapti piktybiniu.
Antinksčiai reguliuoja hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas, arba epinefrino, išsiskyrimą. Hormonai yra cheminiai pasiuntiniai, kuriuos siunčia endokrininės liaukos, pavyzdžiui, antinksčiai, kad neteisėtai reaguotų iš tam tikrų kūno ląstelių. Antinksčiai daugiausia dalyvauja kontroliuojant organizmo reakciją į stresą. Dėl gerybinio ar piktybinio naviko gali išsiskirti per daug šių hormonų, o tai gali sukelti neigiamą poveikį organizmui. Kai kurie iš šių poveikių yra Kušingo sindromas ir feokromocitoma, priklausomai nuo hormono, kurio išsiskiria perteklius.
Jei antinksčių liaukose yra vėžinis auglys, auglys, sukeliantis perteklinę hormonų sekreciją, arba jei liaukos veikla pablogina kitą būklę, pvz., krūties vėžį, gydytojas gali rekomenduoti atlikti antinksčių pašalinimą. Tai gali būti atliekama laparoskopiškai arba atvira operacija, atsižvelgiant į paciento poreikius. Prieš operaciją pacientui gali būti skiriami vaistai, siekiant kontroliuoti tokius simptomus kaip aukštas kraujospūdis arba mažas kalio kiekis. Operacijos dieną anesteziologas paskirs pacientui bendrąją nejautrą per IV – adatą, kuri sušvirkščia vaistus tiesiai į kraują, kad pacientas operacijos metu būtų be sąmonės.
Jei pacientui atlikta atvira adrenalektomija, chirurgas, atsižvelgdamas į kiekvieno atvejo poreikius, padarys pjūvį vienoje iš keturių vietų. Priekyje chirurgas padarys horizontalų pjūvį į pilvą tiesiai po šonkauliu. Pjūvis gali būti apribotas tik dešinėje arba kairėje pusėje, jei pašalinama tik viena antinksčių liauka. Jei pažeidžiamos abi liaukos, pjūvis gali ištempti horizontaliai per visą pilvą arba vertikaliai nusileisti pilvu. Chirurgas gali pasiekti antinksčius tiesiai per užpakalinį priartėjimą, padarydamas vieną ar du pjūvius, priklausomai nuo to, ar reikia pašalinti vieną ar dvi liaukas, nugaroje žemiau šonkaulių.
Gydytojas gali pasirinkti prieiti prie antinksčių per šoną, ypač tais atvejais, kai pacientas yra labai nutukęs. Šios procedūros metu pacientas guli ant vienos pusės, o chirurgas daro pjūvį kitoje pusėje. Jei reikia pašalinti dvi liaukas, chirurgas turi operuoti ir susiūti vieną pusę, tada apversti pacientą ir pakartoti procedūrą kitoje pusėje. Atviros adrenalektijos krūtinės ląstos metodas paprastai naudojamas, kai navikas yra labai didelis arba gydytojas įtaria, kad pažeisti kiti organai. Taikydamas šį metodą, gydytojas įpjaus į krūtinės ertmę, kad pasiektų ir pašalintų antinksčius.
Laparoskopinės procedūros yra mažiau invazinės arba reikalauja mažesnių pjūvių nei atvira adrenalektomija. Šių operacijų metu chirurgas padarys keturis mažus pjūvius paciento pusėje, per kuriuos įvedami chirurginiai įrankiai ir laparoskopas. Laparoskopas yra vaizdo gavimo prietaisas, leidžiantis gydytojui vizualizuoti vidaus organus neatveriant kūno naudojant didesnį pjūvį. Nors laparoskopinė adrenalektomija gali turėti mažesnę komplikacijų riziką nei atvira operacija, ji nėra ideali visiems pacientams. Didesniems nei keturių colių (maždaug 10 cm) navikams arba piktybiniams navikams reikalinga agresyvesnė operacija, todėl geriau juos pašalinti atliekant atvirą adrenalektomiją.