Kas yra Adrenalinas?

Adrenalinas yra hormonas, kurį gamina antinksčiai didelio streso ar įdomių situacijų metu. Šis galingas hormonas yra žmogaus kūno ūmaus atsako į stresą sistemos, dar vadinamos „kovok arba bėk“, dalis. Jis stimuliuoja širdies susitraukimų dažnį, sutraukia kraujagysles ir plečia oro kanalus – visa tai padidina kraujo tekėjimą į raumenis ir deguonį į plaučius. Be to, jis naudojamas kaip medicininis gydymas kai kurioms gyvybei pavojingoms ligoms, įskaitant anafilaksinį šoką. JAV medicinos bendruomenė šį hormoną dažniausiai vadina epinefrinu, nors abu terminai gali būti vartojami pakaitomis.

Antinksčių liaukos

Antinksčiai žmogaus kūne yra tiesiai virš inkstų ir yra maždaug 3 colių (7.62 cm) ilgio. Adrenalinas yra vienas iš kelių hormonų, kuriuos gamina šios liaukos. Kartu su norepinefrinu ir dopaminu tai yra katecholaminas, kuris yra hormonų grupė, išsiskirianti reaguojant į stresą. Šie trys hormonai reaguoja su įvairiais kūno audiniais, paruošdami organizmą fiziškai reaguoti į stresą sukeliančią situaciją.

Kova arba skrydžio atsakas

Terminas „kovok arba bėk“ dažnai vartojamas apibūdinant organizmo reakciją į labai įtemptas situacijas. Tai evoliucinė adaptacija, leidžianti organizmui greitai reaguoti į pavojų. Pavyzdžiui, išsiplėtę oro takai leidžia kūnui greitai patekti į plaučius daugiau deguonies, todėl trumpam padidėja fizinis pajėgumas. Kraujagyslės susitraukia didžiojoje kūno dalyje, o tai nukreipia kraują į širdį, plaučius ir pagrindines raumenų grupes, kad padidėtų reakcija.

Kai žmogus susiduria su potencialiai pavojinga situacija, smegenyse esantis pagumburis signalizuoja antinksčiams, kad adrenalinas ir kiti hormonai būtų išleisti tiesiai į kraują. Kūno sistemos sureaguoja į šiuos hormonus per kelias sekundes, suteikdamos žmogui beveik akimirksniu fizinį postūmį. Jėga ir greitis didėja, o kūno gebėjimas jausti skausmą mažėja. Šis hormonų antplūdis dažnai vadinamas „adrenalino antplūdžiu“.

Šalutinis poveikis

Be pastebimo jėgos ir našumo padidėjimo, šis hormonas paprastai padidina sąmoningumą ir padidina kvėpavimą. Asmuo taip pat gali jausti apsvaigimą, galvos svaigimą ir regėjimo pokyčius. Šis poveikis gali trukti iki valandos, priklausomai nuo situacijos.

Kai yra stresas, bet nėra realaus pavojaus, žmogus gali jaustis neramus ir irzlus. Taip yra iš dalies dėl to, kad adrenalinas verčia organizmą išleisti gliukozę, padidindamas cukraus kiekį kraujyje ir suteikdamas kūnui energijos, kuri neturi išeities. Daugeliui žmonių naudinga „išvalyti“ adrenaliną po ypač įtemptos situacijos. Anksčiau žmonės su tuo susitvarkydavo natūraliai kovodami ar dėdami kitokį fizinį krūvį, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje dažnai iškyla didelio streso situacijos, kai fizinis aktyvumas yra mažas. Pratimai gali išnaudoti šią papildomą energiją.

Nors adrenalinas gali atlikti pagrindinį vaidmenį organizmo išgyvenimui, laikui bėgant jis taip pat gali sukelti žalingą poveikį. Ilgalaikis ir padidėjęs hormono kiekis gali sukelti didžiulį spaudimą širdies raumeniui ir kai kuriais atvejais sukelti širdies nepakankamumą. Be to, dėl to gali susitraukti hipokampas. Didelis adrenalino kiekis kraujyje gali sukelti nemigą ir nervingus nervus ir dažnai yra lėtinio streso požymis.

Naudojimas medicinoje

Pirmą kartą susintetintas 1904 m., adrenalinas yra įprastas anafilaksijos, dar žinomo kaip anafilaksinis šokas, gydymas. Jis gali būti greitai suleidžiamas žmonėms, turintiems sunkių alerginių reakcijų požymių, o kai kurie žmonės, kuriems yra žinoma sunki alergija, nešiojasi automatinius epinefrino injektorius kritiniais atvejais. Tokiems asmenims dozę turėtų iš anksto paskirti licencijuotas medicinos specialistas, taip pat turėtų būti pateiktos instrukcijos, kaip ir kur ji turėtų būti skiriama.

Adrenalinas taip pat yra vienas iš pagrindinių vaistų, vartojamų mažam širdies išstumiamumui – širdies pumpuojamo kraujo kiekiui – ir širdies sustojimui gydyti. Jis gali stimuliuoti raumenis ir padidinti žmogaus širdies susitraukimų dažnį. Be to, koncentruojant kraują gyvybiškai svarbiuose organuose, įskaitant širdį, plaučius ir smegenis, padidėja tikimybė, kad žmogus visiškai pasveiks.