Adrenalino antplūdžio metu kūnas perjungia aukštą pavarą ir sukuria padidėjusį sąmoningumo jausmą. Šis terminas taip pat vadinamas „kovok arba bėk“ atsaku arba adrenalino išsiskyrimu, ir jis atsiranda reaguojant į situaciją, kuri yra pavojinga arba laikoma pavojinga. Kai atsiranda adrenalino antplūdis, organizmas išskiria adrenaliną į kraują, kad pasiruoštų kovai arba pasiruoštų bėgti nuo grėsmės.
Adrenalinas, taip pat žinomas kaip epinefrinas, yra hormonas, kuris natūraliai atsiranda organizme. Padidėjus gamybai ši medžiaga sukelia specifines fizines reakcijas. Adrenalino antplūdis kyla iš simpatinės nervų sistemos kaip atsakas į dirgiklius ar specifinius stresorius. „Kovok arba bėk“ priežastys gali būti fizinės grėsmės, konfrontacijos, stiprus triukšmas, ryški šviesa, susijaudinimas ir pernelyg aukšta temperatūra.
Adrenalino padidėjimas sukelia daugybę fizinių simptomų, įskaitant greitą pulsą ir kvėpavimą, kurie yra skirti paskatinti kūną veikti. Terminas skrydžio arba skrydžio atsakas naudojamas apibūdinti adrenalino išsiskyrimą, nes jis skirtas organizmo reakcijai į padidėjusią hormonų gamybą. Kai iškyla tam tikras realus ar numanomas pavojus, kūnas reaguoja fiziškai, kad surastų saugumą ar apsaugą.
Žmogus, patiriantis adrenalino antplūdį, jaučiasi taip, tarsi visi nervai būtų budrūs. Širdis plaka ir kvėpavimas padažnėja, kad į raumenis būtų pumpuojama daugiau kraujo, todėl jie gali dirbti efektyviau. Vyzdžiai išsiplečia, todėl regėjimas tampa aiškesnis, net jei aplinkui tamsu. Plaukai stojasi, o visas kūnas patiria didesnį jautrumą. Prakaito liaukos atsidaro, kad padėtų atvėsinti dabar aktyvų kūną, o tai gali lemti drėgną išvaizdą.
Kraujo tekėjimas į raumenis padidėja adrenalino antplūdžio metu, tačiau odos kraujagyslės susitraukia, kad būtų išvengta per didelio kraujo netekimo dėl traumų. Kūno funkcijos, tokios kaip virškinimas, sustoja, tačiau kepenys iš karto pradeda medžiagų apykaitą, kuri akimirksniu suteikia energijos. Buvo pranešta apie atvejus, kai adrenalino antplūdis sukuria iš pažiūros antžmogiškų jėgų, leidžiančių žmogui pakelti automobilį arba nešti ką nors dideliais atstumais reaguodamas į gyvybei pavojingą situaciją.
Realios ar numanomos grėsmės gali sukelti adrenalino antplūdį. Nerimą ar panikos priepuolius gali sukelti padidėjęs epinefrino kiekis, patekęs į kraują reaguojant į įsivaizduojamą stresorių. Tai, kad realaus pavojaus nėra, netrukdo reaguoti „kovok arba bėk“. Bet kokia stresinė situacija, kuri leidžia suvokti pavojų, gali sukelti adrenalino išsiskyrimą.
Drąsuoliai ir ekstremalūs sportininkai kartais vadinami adrenalino narkomanais, nes jie ieško jausmo, kurį sukelia adrenalino antplūdis. Yra žinoma, kad pavojinga ar jaudinanti veikla sukelia epinefrino išsiskyrimą, o šie vadinamieji narkomanai dalyvauja šiuose veiksmuose tik dėl skubėjimo. Ekstremalios sporto šakos, tokios kaip BASE šokinėjimas ir šokinėjimas parašiutu, gali sukelti adrenalino antplūdį.