Adrenerginis yra terminas, vartojamas apibūdinti baltymus ir vaistus, kurie sąveikauja su adrenalinu arba noradrenalinu, taip pat žinomas atitinkamai kaip epinefrinas ir norepinefrinas. Pavyzdžiui, adrenerginiai receptoriai yra membraniniai baltymai, kurie yra epinefrino ir norepinefrino taikinys, o adrenerginiai pernešėjai yra baltymai, pernešantys norepinefriną per nervų ląstelių membraną. Adrenerginis agonistas yra vaistas, kuris paprastai sukelia tokį patį poveikį kaip epinefrinas ar norepinefrinas, o adrenerginis antagonistas yra vaistas, kuris paprastai blokuoja epinefrino ir norepinefrino poveikį. Epinefrinas ir norepinefrinas veikia kaip hormonai ir neurotransmiteriai daugelyje biologinių procesų.
Kai epinefrinas išsiskiria, jis susitraukia ir atpalaiduoja lygiuosius oro takų ir arterijų raumenis, todėl paprastai giliai kvėpuojama ir padidėja kraujospūdis. Epinefrinas taip pat gali padidinti gliukozės ir riebalų rūgščių kiekį kraujyje, o tai paprastai padidina energijos gamybą ląstelėse. Be to, epinefrinas ir norepinefrinas inicijuoja bėk arba kovok reakciją.
Norepinefrinas paprastai padidina širdies susitraukimų dažnį ir kraujotaką į raumenis stresinėse situacijose ir paveikia smegenų dalį, kuri yra atsakinga už dėmesį ir atsaką. Jis taip pat padidina gliukozės kiekį kraujyje, todėl ląstelėms suteikia reikiamos energijos. Norepinefrinas taip pat veikia kaip priešuždegiminis agentas, kai jis išsiskiria kaip neuromediatorius tarp smegenų nervinių ląstelių.
Epinefrinas ir norepinefrinas jungiasi prie alfa arba beta adrenerginių receptorių, kad atliktų savo funkcijas. Alfa receptoriai yra atsakingi už lygiųjų raumenų susitraukimus ir neurotransmiterių slopinimą, o beta receptoriai atpalaiduoja lygiuosius raumenis ir susitraukia širdies raumenį. Yra du alfa receptorių potipiai ir trys beta receptorių potipiai, kurių kiekvienas turi savo agonistą ir antagonistą.
Daugelis alfa 1 receptorių agonistų, įskaitant metoksaminą ir oksimetazoliną, paprastai yra nukreipti į receptoriaus fosfolipazės komponentą, kad sukurtų tokį patį poveikį kaip epinefrinas ir norepinefrinas. Klonidinas ir guanabenzas yra alfa 2 receptorių agonistai, kurie, slopindami receptoriaus adenililciklazės komponentą, sukelia tokį patį poveikį kaip epinefrinas ir norepinefrinas. Vaistai, blokuojantys epinefrino ir norepinefrino poveikį alfa 1 ir alfa 2 receptoriams, yra alfuzozinas ir atipamezolas.
Beta 1 adrenerginių receptorių agonistai, tokie kaip dobutaminas ir izoproterenolis, stimuliuoja adenililciklazės aktyvumą, kad atidarytų kalcio jonų kanalus širdies raumenyje, o beta 2 agonistai stimuliuoja adenililciklazę, kad uždarytų kalcio jonų kanalus lygiuosiuose raumenyse. Beta 3 agonistai, tokie kaip amibegronas ir solabegronas, stimuliuoja adenililciklazę, kad padidintų riebalų rūgščių gamybą. Beta adrenerginių receptorių antagonistai, dar vadinami beta blokatoriais, yra metoprololis ir butoksaminas.