Adresų magistralė yra kompiuterio magistralė, naudojama pagrindinei sistemos atminčiai adresuoti. Daugelyje įterptųjų valdiklių ir kai kuriuose senesniuose kompiuteriuose procesoriaus adresų magistralė yra tiesiogiai prijungta prie atminties lustų. Daugumoje stalinių kompiuterių ir serverių pagrindinių plokščių yra adresų magistralė į atminties magistralę tarp atminties valdiklio lusto ir sistemos atminties. Adreso magistralę procesorius naudoja, kad nurodytų atminties vietą, iš kurios bus nuskaityti arba į kurią bus rašomi duomenys. Kai kurie procesoriai taip pat gali jį naudoti norėdami nurodyti įvesties / išvesties prievadą, kuris tuoj bus nuskaitomas arba įrašomas.
Kai kurie kompiuteriai turi tiesioginį ryšį iš procesoriaus ir kitų sistemos įrenginių adresų magistralės prie pagrindinės atminties. Daugelis periferinių valdiklių gali dalytis sistemos atmintimi su procesoriumi naudodami techniką, vadinamą tiesiogine prieiga prie atminties (DMA). Tinklas, standusis diskas arba grafikos valdiklis gali būti įrenginys su DMA. Tai leidžia valdikliui perkelti duomenis į sistemą ir iš jos greičiau nei siunčiant juos per procesorių po vieną.
Nepriklausomai nuo to, ar fizinis adresas gaunamas iš procesoriaus, ar iš DMA įrenginio, jis yra prijungtas prie adresų magistralės. Šis veiksmas įspėja atmintį, kad tuoj bus pateikta to atminties adreso skaitymo arba rašymo užklausa. Jei laukiama įrašymo operacijos, įrašomi duomenys užfiksuojami duomenų magistralėje ir suveikia atminties rašymo signalas. Skaitymo operacija gali būti atliekama suaktyvinant atminties skaitymo signalą ir nuskaitant duomenų magistralę.
Dauguma su asmeniniais kompiuteriais (PC) suderinamų serverių ir stalinių kompiuterių naudoja atminties valdiklio lustą, kuris yra atskirtas nuo pagrindinio procesoriaus. Šis valdiklis palaiko ryšį su pagrindine sistemos atmintimi per atminties magistralę. Ši magistralė apima adresų magistralę, duomenų magistralę ir daug valdymo signalų. Atminties valdiklis yra šiaurinio tilto įrenginyje ir jungiasi su pagrindiniu procesoriumi naudodamas priekinę magistralę (FSB).
Šiaurės tilto atminties valdiklis ir FSB gali sukurti kliūtis kai kuriose sistemose, sulėtindamos procesoriaus prieigą prie atminties. Dėl šios priežasties sistemos didelės spartos talpyklos atmintis naudoja visiškai atskirą ir platesnę talpyklos magistralę. Talpykla yra tiesiogiai prijungta prie procesoriaus per šią magistralę, visiškai apeinant FSB ir šiaurinį tiltą. Talpyklos magistralė, taip pat žinoma kaip užpakalinė magistralė (BSB), veikia kaip adresų magistralė, duomenų magistralė ir valdymo magistralė, skirta tik talpyklos atminčiai.
Kai kuriuose su kompiuteriu suderinamuose procesoriuose yra atminties valdiklis pačiame pagrindiniame procesoriuje. Šis valdiklis tiesiogiai pasiekia pagrindinę sistemos atmintį, nenaudodamas FSB ar šiaurinio tilto įrenginio. Pašalinus šias kliūtis, procesorius praleidžia mažiau laiko laukdamas pagrindinės sistemos atminties prieigos. Į šiuos procesorius dažnai įtraukiama ir talpyklos atmintis, o bet kokia išorinė talpykla pasiekiama per talpyklos magistralę.