Adriano siena – senovės romėnų įtvirtinimas, esantis šiaurės Anglijoje. Pastatytas jis buvo 73.5 mylių (117 km) ilgio ir apėmė visą salos tautos plotį. Siena buvo pastatyta apie 122–130 m. e. m. ir romėnams atliko daugybę funkcijų: tai buvo matomas jų galios simbolis, šiaurinė imperijos siena, gynyba nuo senovės Škotijos piktų ir prekybos centras. Šiandien didžioji dalis sienos išliko, nors daugelis dalių yra išardytos, o jos akmenys per šimtmečius buvo iškirsti kitiems statybos projektams.
Adriano sienos statyba prasidėjo po to, kai 122 m. imperatorius Hadrianas lankėsi Didžiojoje Britanijoje. Civilinės problemos kitose imperijos dalyse, ypač Artimuosiuose Rytuose, paskatino imperatorių apsispręsti dėl didžiulio įtvirtinimo Didžiojoje Britanijoje. Sienos plotis ir aukštis svyravo išilgai jos ilgio, bet dažniausiai daugelyje vietų svyravo nuo 10 iki 20 pėdų (apie 3–6 metrų). Jis buvo pastatytas iš akmens ir velėnos.
Kiekviename Romos mylioje sienoje buvo įrengtos mylios arba maži fortai, iš viso 80 per visą jos ilgį. Stebėjimui taip pat buvo įtraukti tarpiniai bokšteliai. Vėliau prie sienos papildomai apsaugai buvo pastatyta nemažai didesnių fortų – nuo 14 iki 17, priklausomai nuo šaltinio. Pietinėje pusėje buvo pridėtas valumas, didelis griovys su aukštais žemės krantais iš abiejų pusių.
Adriano siena buvo užimta pagalbinių romėnų kariuomenės per visą likusį romėnų buvimo Didžiojoje Britanijoje laiką, ir manoma, kad daugelis susituokė su vietiniais gyventojais. Po Adriano imperatorius Antoninas Pijus atkreipė dėmesį į naujos sienos – Antonino sienos – statybą Škotijoje, o pietinė jo valdymo metais nebuvo labai naudojama. Ji vėl tapo svarbi valdant naujajam imperatoriui Markui Aurelijai, po to, kai Antonino Pijaus bandymai plėstis į šiaurę buvo nesėkmingi. Romėnų pajėgos iš Didžiosios Britanijos pasitraukė 5 amžiaus pradžioje, nors siena išliko užimta keletą dešimtmečių. Šiandien Adriano siena yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir populiariausia turistų traukos vieta šiaurės Anglijoje.