Advekcinis rūkas yra rūkas, kuris susidaro, kai drėgnas oras juda per paviršių, kuris yra vėsesnis už orą. Dažniausiai pastebima virš jūrų ar kitų vandens telkinių, bet galima ir virš sniegu padengtų ar apšalusių sausumos masyvų. Kai oro temperatūra nukrenta iki rasos taško, pradeda įvykti pokyčiai. Pirma, atsiranda prisotinimas. Tada rūkas.
Vietovėse, kur jūros orą vėsina vanduo, dažniausiai susidaro advekcinis rūkas. Todėl šis rūkas dar vadinamas jūros rūku. Šis rūkas paprastai matomas tam tikrais sezonais, ypač pavasarį ir pirmaisiais vasaros mėnesiais. Tuo metu jūros vandens paviršiaus temperatūra yra arba žemiausia, arba atsigauna po žiemos sezono, kai ji jau buvo žemiausia.
Visame pasaulyje yra daugybė advekcinio rūko pavyzdžių. Didžioji Britanija yra apsupta jūrų, o jūros oras beveik visada artėja prie šalies iš pietvakarių. Todėl toje šalies dalyje advekcija yra gana paplitusi. Visoje Britanijoje yra to paties įvykio regioniniai pavadinimai. Pavyzdžiui, „nertukas“ yra paplitęs prie Nortumbrijos pakrantės, o „haar“ matomas pietrytinėje Škotijos dalyje.
Kai kurios vietovės atrodo labiau šio rūko nei kitos. Pavyzdžiui, Niufaundlende tai būna keturios dienos iš dešimties, ypač liepos mėnesį. Taip yra todėl, kad jūroje yra vėsi srovė, vadinama Labradoro srove, kuri sukuria rūką, kai patenka į šiltą orą.
Kitos sritys, kuriose įprastas advekcinis rūkas, yra Oya Shio ir Kamčiatkos vandenys Ramiajame vandenyne. Be to, yra aukštesnių platumų sričių, kur jis randamas virš ledo ir atviruose vandenynų vandenyse net vasaros mėnesiais. Šios sritys apima Antarktidą, Kanados archipelagus ir Arkties vandenyno dalis.
Pakrantės advekcinis rūkas matomas, kai itin šaltas vanduo juda lygiagrečiai subtropiniams žemynams. Kanarų srovė netoli šiaurės vakarų Afrikos, Bengelos srovė prie pietvakarių Afrikos ir Humbolto srovė prie Čilės yra vienos iš labiausiai žinomų vėsaus vandens srovių, kurios atšaldo žemo lygio orą. Todėl šiose vietose dažnai būna advekcinis rūkas.
Jei vėjas minėtose vietose nesiekia 30 mazgų, rūkas lieka. Arba, jei vėjas stipresnis, rūkas pakyla. Dėl to susidaro sluoksniniai debesys.