Aerobinis slenkstis yra terminas, paprastai naudojamas apibūdinti pratimų lygį žemiau anaerobinio slenksčio (AeT). Manoma, kad tai taškas, kuriame deguonies tiekimas yra pakankamas kuras raumenims, o anaerobinės energijos keliai dar tik pradėjo įsijungti. Tai įvyksta esant maždaug 65% maksimalaus širdies susitraukimų dažnio. Anaerobinis slenkstis yra 40 dūžių greitesnis. Aerobinių pratimų metu organizmas pasiima deguonies, kurį naudoja raumenims maitinti. Anaerobinis slenkstis pasiekiamas, kai nebeužtenka deguonies ir organizmas pradeda gaminti daugiau pieno rūgšties.
Aerobinis reiškia „su oru“, o anaerobinis reiškia „be oro“. Kai kurios mankštos formos, pvz., vaikščiojimas ir šokiai, yra aerobinės, nes jos skatina širdies plakimą ir kvėpavimą, kad padėtų tiekti deguonį į raumenis. Nėra tokio dalyko kaip aerobinis slenkstis, nes nevyksta fiziologiniai pokyčiai, tik aerobinė sistema veikia taip, kaip turėtų.
Kai sportininkas pradeda jausti kvapą arba vėją, tai yra tada, kai kūnas nebegali tiekti pakankamai deguonies ir raumenys pradeda dirbti be deguonies. Pieno rūgštis pradeda kauptis raumenyse. Kadaise buvo manoma, kad pieno rūgšties kaupimasis buvo medžiagų apykaitos atliekos, kurios kenkia sportininkui ir sukelia raumenų nuovargį bei skausmą. Dėl šios priežasties sportininkai buvo treniruojami šiek tiek žemiau savo anaerobinio slenksčio. Naujausi tyrimai daro išvadą, kad pieno rūgštis turi būti naudojama kaip kuras, panašiai kaip angliavandeniai raumenų audinyje ir cukrus kraujyje.
Sportininkas, treniruojęs ištvermės treniruotes, išmokys savo kūną efektyviai panaudoti pieno rūgštį kaip kurą ir jos atsikratyti, kol ji nepasieks raumenų nuovargio. Ištvermės treniruotės susideda iš daugybės sustojimo-pradėjimo pratimų, kuriems reikia staigių energijos pliūpsnių. Tai neleidžia pakankamai laiko deguoniui pasiekti raumenis, todėl raumuo turi rasti kitą kuro šaltinį – pieno rūgštį.
Slenksčio treniruotės yra tai, ką dažnai atlieka sportininkai, užsiimantys ištvermės sporto šakomis, tokiomis kaip dviračių sportas ir ilgų nuotolių bėgimas. Treniruotės metu jie tikrina savo širdies ritmo monitorius, kad įsitikintų, jog pulsas neviršija tam tikro diapazono arba matuoja savo aerobinį slenkstį. Tai apibrėžiama kaip optimalus lygis, kuriuo sportininkas vis dar dirba savo aerobinėje zonoje. Aerobinio slenksčio taikymas reiškia, kad sportininko plaučiai, širdis ir kitos pagrindinės sistemos gali efektyviai veikti ilgą laiką. Kitas aerobinio slenksčio apibrėžimas yra intensyvumas, kuriuo sportininkas gali atlikti valandų valandas.