Afagija yra nesugebėjimas arba atsisakymas nuryti maistą. Jį dažnai lydi gumbelio gerklėje jausmas, skausmo pojūtis arba jausmas, kad maistas įstrigo ir nejuda. Problemos vieta gali būti bet kur nuo burnos galo iki stemplės sfinkterio, kuris kontroliuoja maisto ištuštinimo į skrandį greitį. Paprastai užsikimšimo vieta yra žemiau nei skausmingo ar deginimo pojūtis.
Daugelis sąlygų gali sukelti afagiją. Tai gali būti fiziniai navikai, gimdos kaklelio stuburo ligos arba raumenų susitraukimai dėl emocinio nerimo sutrikimo. Vaistai, opos ir spinduliuotė nuo vėžio terapijos gali sukelti gerklės susiaurėjimą, dėl kurio atsiranda negalėjimas nuryti. Retais atvejais afagiją gali sukelti stemplės tinklas, struktūrinis sutrikimas, susidedantis iš audinio membranos, sutraukiančios stemplės dalis.
Kartais afagija gali atsirasti dėl nervų ar raumenų sutrikimų. Afagija yra vienas iš amiotrofinės šoninės sklerozės arba ALS simptomų. Neuroraumenų sutrikimai ir autoimuninės ligos, tokios kaip myasthenia gravis, raumenų distrofija ir išsėtinė sklerozė, gali sukelti afagiją. Nesugebėjimas arba sunkumas ryti gali būti Parkinsono ligos, poliomielito ar sklerodermijos simptomas.
Insultas yra pagrindinė afagijos priežastis, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Maždaug nuo pusės iki dviejų trečdalių insultą patyrusių pacientų rijimas yra sutrikęs. Negebėjimo nuryti gydymas yra labai svarbus, nes dėl rijimo problemų insultą patyrę asmenys gali įsiurbti maistą ar skystį į plaučius ir sukelti plaučių uždegimą – trečdalį visų insulto aukų mirčių.
Gydytojas greičiausiai atliks keletą testų, kad nustatytų afagijos priežastį ir gydymą. Atlikęs bendrą apžiūrą, gydytojas gali paprašyti pacientui nuryti bario ir būti rentgeno spinduliu, kad būtų galima stebėti, kaip skystis juda per stemplę ir virškinamąjį traktą. Kiti tyrimai gali išmatuoti stemplės slėgį ir rūgštingumą. Gydytojas gali įkišti mažą kamerą į gerklę, kad pamatytų stemplę.
Jei pacientui pasireiškia afagijos simptomai, labai svarbu palaikyti mitybą ir hidrataciją. Gali būti naudinga valgyti lėtai ir kruopščiai kramtyti. Jei simptomai tęsiasi, pacientas gali pabandyti valgyti minkštesnį maistą arba trinti kietą maistą, kad būtų lengviau nusileisti. Daugelis žmonių, kurie negali nuryti kieto maisto, gali nuryti skysčius. Labai karštas arba šaltas maistas gali pabloginti simptomus.
Jei šios priemonės nepadeda, gali padėti biologinis grįžtamasis ryšys arba kompensuojantys rijimo būdai. Įvairių tipų šėrimo vamzdeliai gali būti naudojami papildyti mitybą ir apeiti sritį, kurioje sunku nuryti. Retais atvejais gali prireikti operacijos.