Afektinis sutrikimas, taip pat žinomas kaip nuotaikos sutrikimas, yra bet kokia psichinė būklė, kurios pagrindinis simptomas yra didelis nekontroliuojamas nuotaikos pokytis. Afektinių sutrikimų yra įvairių ir jie paprastai skirstomi pagal dviejų pagrindinių nuotaikos spektro galų paplitimą: maniją ir depresiją. Manija yra padidėjusios energijos būsena su euforijos ir impulsyvumo jausmu, o depresija yra energijos trūkumas ir liūdesio ar beviltiškumo jausmas. Afektiniai sutrikimai dažniausiai gali būti manija ar depresija arba staigus jų pasikeitimas.
Vienas iš labiausiai paplitusių afektinio sutrikimo tipų yra maniakinė depresinė liga, dažniau vadinama bipoliniu sutrikimu. Sutrikimas sukelia didelius nuotaikos pokyčius, manijos epizodus, dėl kurių žmogus jaučiasi euforijoje ir nenugalimas. Manijos epizodai gali būti pavojingi, nes jie gali paskatinti asmenį įsitraukti į rizikingą elgesį, pvz., nesaugų seksą ar neapgalvotą vairavimą. Pasibaigus manijos epizodui, žmogus paprastai išgyvena depresijos epizodą, kurio metu jis jaučiasi bevertis, gėdingas ar net linkęs nusižudyti. Epizodų trukmė ir laikas tarp pamainų priklauso nuo žmogaus, tačiau paprastai trunka apie dvi savaites.
Sezoninis afektinis sutrikimas (SAD) – tai laikinas afektinis sutrikimas, tiesiogiai susijęs su oro pokyčiais. Žmogus, sergantis BAD, paprastai tampa nepaaiškinamai pavargęs arba neramus, kai oras tampa šaltesnis arba tamsesnis, pavyzdžiui, pereinant prie rudens ar žiemos. Retais atvejais žmogus jaučia simptomus, kai oras tampa šviesesnis arba šiltesnis, o ne tamsesnis. BAD paprastai išnyksta be gydymo, kai orai grįžta į pageidaujamą būseną.
Afektiniai sutrikimai gali pasireikšti kartu su kitais psichikos sutrikimais. Šizoafektinis sutrikimas yra afektinis sutrikimas, pasireiškiantis šizofrenija sergantiems žmonėms. Šizofrenija yra psichikos sutrikimas, sukeliantis kliedesius, paranoją ir haliucinacijas. Jei asmuo turi šizoafektinį sutrikimą, jis taip pat išgyvens manijos, depresijos arba abiejų derinio laikotarpius. Kad šizofrenikas būtų klasifikuojamas kaip asmuo, turintis šizoafektinį sutrikimą, jis turi išlaikyti savo šizofrenijos simptomus, o taip pat reguliariai keisti nuotaikas.
Nors afektiniai sutrikimai paprastai negali būti išgydyti, dažnai juos galima gydyti, kad simptomai netrukdytų kasdieniam žmogaus gyvenimui. Dažnai skiriami nuotaiką stabilizuojantys vaistai, tokie kaip litis, valproatas ar karbamazepinas, kad būtų išvengta cheminio disbalanso smegenyse, kurie prisideda prie nuotaikos svyravimų. Gydymas taip pat gali būti taikomas siekiant padėti sutrikimus turintiems žmonėms išsiaiškinti, kokie veiksniai, pvz., stresas ar medžiagų vartojimas, sukelia jų epizodus ir kaip saugiai ir veiksmingai kovoti su jais.