Aferentinis vyzdžio defektas yra akių būklė, kai viena akis yra mažiau jautri šviesai ir, reaguodama į šviesą, nesusitrauks taip smarkiai, kaip nepaveikta akis. Tai gali būti regos nervo pažeidimo, naviko, glaukomos ir daugelio kitų akių ligų požymis. Gydytojas gali nustatyti šį defektą atlikdamas svyruojančios šviesos testą, kurio metu ji greitai judina šviesą pirmyn ir atgal tarp akių, kad stebėtų vyzdžio reakciją.
Neurologinė grandinė, kontroliuojanti vyzdžio išsiplėtimą ir susitraukimą, veikia vienu metu abiejose akyse. Pavyzdžiui, kai gydytojas ryškia šviesa apšviečia kairę akį, dešinė taip pat susitrauks. Paciento, turinčio aferentinį vyzdžio defektą, šviesa į sveiką akį stipriai susitrauks abu vyzdžiai. Jei gydytojas greitai nukreipia šviesą į pažeistą akį, vyzdžiai išsiplės, nes regos nervas gauna mažiau šviesos ir mano, kad reikia atverti vyzdžius, kad būtų matomas.
Anisokorija, kai vyzdžiai išsiplečia ir susitraukia skirtingu greičiu, nepasireiškia pacientams, turintiems aferentinį vyzdžio defektą. Vyzdžiai vis dar vienu metu reaguoja į dirgiklius, tačiau viena akis gauna klaidinančius signalus ir, reaguodama į šviesą, nesusitraukia tiek, kiek turėtų. Tai galima pastebėti pacientams, kuriems yra sunkus regėjimo sutrikimas, kurį sukelia įvairios oftalmologinės ligos.
Gydytojai turi būti atsargūs atlikdami akių tyrimą, nes šviesos judėjimo greitis gali turėti įtakos tyrimo rezultatams. Jei šviesa juda per lėtai, gydytojas gali gauti klaidingą rodmenį. Įtarus aferentinį vyzdžio defektą, gydytojas pakartos tyrimą, kad patvirtintų. Šis klinikinis požymis, taip pat žinomas kaip Marcus Gunn mokinys, reikalauja tolesnio tyrimo, kad būtų galima sužinoti daugiau apie priežastį. Gydymas gali apimti vaistus nuo glaukomos arba operaciją, skirtą pašalinti naviką, pažeidžiantį regos nervą.
Pacientai, sergantys šia būkle, prieš tyrimą gali apie tai nežinoti. Ryškioje šviesoje sveika akis lengvai susitrauks ir kartu su ja sumažins pažeistos akies vyzdį. Taip pat tamsiomis sąlygomis akys išsiplės vienodai. Greitas ryškios šviesos mirksėjimas pirmyn ir atgal tarp akių yra vienintelis būdas pamatyti skirtingą atsaką, iliustruojantį, kad viena akis turi sunkumų interpretuojant vaizdinę informaciją, o kitai ne.