Povaizdis yra klaidingas vaizdas, atsirandantis, kai objektas ar vaizdas, kurį matė asmuo, ir toliau pasirodo to asmens regėjimo lauke, net kai jis į jį nebežiūri. Šis poveikis gali pasireikšti tiek teigiama, tiek neigiama forma, priklausomai nuo vaizdo ar objekto, į kurį žiūrima. Teigiamus atvaizdus sudaro vaizdas, išliekantis pradinės spalvos ar formos, o neigiamas poveikis atsiranda, kai likęs vaizdas yra priešingos spalvos ar tono. Tokį vaizdą dažnai sukelia fizinės akies, o ne smegenų savybės.
Taip pat vadinamas vaiduoklio atvaizdu, o vėliau vaizdas paprastai yra ryškios šviesos arba vaizdo, sukurto veikti kaip optinė iliuzija, rezultatas. Kai kas nors žiūri į ryškią šviesą, pvz., degančią lemputę ar saulę, o paskui žiūri nuo to šviesos šaltinio, jis ar ji toliau matys šviesą. Tiesioginis intensyvios šviesos, pvz., saulės, poveikis gali visam laikui pakenkti žmogaus akims, todėl to reikėtų vengti. Žiūrint į ryškią šviesą, likęs vaizdas taip pat yra ryškios šviesos pavidalo, kuris vadinamas teigiamu vaizdu.
Neigiamas tolesnis vaizdas paprastai sukuriamas žiūrint į vaizdą ar objektą, kuris sukurtas kaip optinė iliuzija. Šios iliuzijos dažnai susideda iš intensyvių spalvų zonų, į kurias žmogus žiūri maždaug minutę, o paskui žiūri į baltą sieną ar popieriaus lapą. Vaizdas išlieka žmogaus regėjimo lauke, net kai jis žiūri į šalį, ir paprastai atrodo kaip neigiamas vaizdas spalvos ar tono atžvilgiu. Tai reiškia, kad juodo objekto atvaizdas bus baltas, o ryškiai žalias langelis sukurs raudoną vaiduoklio vaizdą.
Tai, kaip atsiranda neigiamas vaizdas, yra susijęs su tuo, kaip žmogaus akis suvokia spalvas ir tonus. Akies fotoreceptoriai yra atsakingi už informacijos, tokios kaip šviesa ir spalva, priėmimą, o tada ši informacija paverčiama vaizdiniais vaizdais, kuriuos supranta smegenys. Kai tam tikra spalva gaunama per dideliais kiekiais, pavyzdžiui, minutę žiūrint į žalią langelį, fotoreceptoriai tampa nejautrūs gaunamiems duomenims. Kai žmogus nusuka žvilgsnį nuo to vaizdo, kiti fotoreceptoriai kompensuoja tuos, kurie tapo nejautrūs, generuodami klaidingą vaizdą, kol akyje esantys fotoreceptoriai susireguliuoja ir po maždaug minutės vaizdas išnyksta.