Agranulocitozės sutrikimas yra leukopenijos arba baltųjų kraujo kūnelių trūkumo forma, kuri apima kritiškai mažą granulocitų kiekį. Granulocitai yra specializuoti baltieji kraujo kūneliai, kurie palaiko imuninę sistemą įvairiais junginiais, kuriuos jie nešioja savo kūne mažytėmis granulėmis, kurios prireikus gali sprogti. Ši būklė taip pat kartais gali būti vadinama neutropenija, nurodant tam tikrą granulocitų tipą, randamą kraujyje. Pacientas, sergantis agranulocitozės sutrikimu, gali susidurti su kritinėmis sveikatos problemomis, o kai kuriais atvejais būklė yra mirtina.
Yra dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių kraujyje trūksta granulocitų. Pirmasis yra kaulų čiulpų gamybos trūkumas, o antrasis – sunaikinimas, kurio greitis yra per didelis, kad kaulų čiulpai galėtų pakeisti. Kartais žmonėms agranulocitozės sutrikimas išsivysto spontaniškai, tačiau dažniau jis yra susijęs su vaistų vartojimu ir gydymu, pvz., sulfonamidais, antitiroidiniais vaistais, chemoterapija, fenotiazinais ar spinduliuote.
Iš pradžių pacientai gali nejausti jokių simptomų, tačiau jie dažnai patiria ūmias infekcijas dėl to, kad trūksta granulocitų kovoti su infekcija. Pažeidimai dažniausiai atsiranda burnoje ir šalia kitų gleivinių, o viršutinių kvėpavimo takų infekcijos yra labai dažnos. Pacientas taip pat gali jaustis pavargęs arba išsekęs, o organizmui stengiantis kovoti su net mažiausia infekcija, dažnai kyla aukšta temperatūra.
Gydytojai gali diagnozuoti agranulocitozės sutrikimą, naudodami kraujo tyrimą, kurio metu galima nustatyti ypač baltųjų kraujo kūnelių ir granulocitų kiekį. Nustačius diagnozę, gydytojas turi nustatyti būklės priežastį, nes jos negalima išspręsti neišsprendus pagrindinės priežasties. Esant agranulocitozės sutrikimui, kurį sukelia vaistai, gydymas paprastai pradedamas nutraukus vaisto vartojimą.
Pacientas taip pat yra labai pažeidžiamas infekcijų, todėl paprastai rekomenduojama izoliuoti, kad būtų kuo mažiau kontakto su žmonėmis, kurie gali turėti infekcijas. Antibiotikai ir agresyvus gydymas taip pat naudojami esant menkusiems infekcijos požymiams, siekiant apsaugoti kūną, kol jis atstato baltuosius kraujo kūnelius. Kai kuriais atvejais gali būti naudojama kaulų čiulpų transplantacija, kad pacientas galėtų pradėti gaminti daugiau baltųjų kraujo kūnelių, įskaitant granulocitus.
Net ir taikant geriausią gydymą, agranulocitozės sutrikimas gali būti mirtinas pacientui. Pavyzdžiui, gali būti neįmanoma laiku pašalinti būklės priežasties, ypač jei priežastis nėra akivaizdi, o net ir lengva infekcija gali priblokšti antibiotikų ir nužudyti pacientą, kuriam trūksta granulocitų.