Agrastų pyragas yra pyragas, kurį sudaro tradicinė pyrago plutelė ir agrastų, sumaišytų su cukrumi, vaisių įdaras. Agrastai yra kilę iš Europos, šiaurės vakarų Afrikos ir pietvakarių Azijos. Paprastai jie yra plaukuoti ir žali, nors kartais jų galima rasti ir lygių bei raudonų ar violetinių atspalvių. Agrastai dažniausiai apibūdinami kaip labai rūgščių vynuogių skonis, todėl cukrus laikomas esminiu agrastų pyrago ingredientu.
Neaišku, kaip agrastai pirmą kartą gavo savo pavadinimą, nors daugelis žmonių mano, kad pavadinimas kilo iš vokiško žodžio krausbeere arba prancūziško žodžio groseille, kurie abu naudojami kaip laisvi uogų pavadinimai. Yra įrodymų, kad uogos pavadinimas kilęs iš to, kad augalas kažkada dažniausiai buvo auginamas tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis gyveno žąsys. Agrastai geriausiai klesti pakrantėje ir prie ežero, tačiau jų galima rasti ir sausesnėse lygumose. Augalai klesti šiaurėje iki Škotijos ir Norvegijos, ir daugelis žmonių mano, kad didėjant platumai uogų skonis tampa saldesnis.
Agrastų pyrago receptai buvo perduodami iš kartos į kartą ir paprastai skiriasi pagal specifiką, tačiau daugumoje receptų yra tie patys pagrindiniai ingredientai. Pyrago įdaras paprastai gaminamas iš kiaušinio, miltų, cukraus ir agrastų. Šis mišinys užpilamas ant pyrago plutos, ant viršaus dedamas plutos sluoksnis, tada galima pabarstyti ruduoju cukrumi. Kepama tol, kol pluta tampa auksinės rudos spalvos.
Užregistruotų užuominų apie agrastų pyragą rasta jau XVII a. 17 m. romantiškas poetas Robertas Southey parašė odę pyragui, išreikšdamas savo gilią meilę išskirtiniam desertui. Anglijos kaimas Galmpton yra žinomas kaip agrastų pyragų mugė. Kasmetinės mugės metu keliai uždaromi, kad dideli kiekiai žmonių galėtų lengvai klajoti gatvėmis, lankytis maisto kioskuose ir dalyvauti įvairiuose renginiuose.