Akademinė infliacija reiškia didėjantį aukštojo mokslo laipsnio reikalavimą tam tikriems darbams atlikti, net kai aukštesnio laipsnio nereikia tiems darbams atlikti. Pavyzdžiui, daugeliui darbų, kuriems anksčiau tradiciškai reikėjo turėti tik asocijuotojo laipsnį, dabar reikia bakalauro ar net magistro laipsnio. Šis reiškinys mažina tų, kurie tik pradeda dirbti, galimybę mokytis per darbo patirtį, o vietoj to jie yra skatinami likti mokykloje, kad gautų atestatus ir laipsnius ilgesniam laikui.
Kolegijos laipsnis jau nereiškia, kad darbuotojas yra kvalifikuotas. Darbo rinkoje daugėja kolegijų absolventų, kurių akademinis pasirengimas nebūtų buvęs pakankamai stiprus, kad ankstesniais metais įgytų kolegijos laipsnį. Taigi šią tendenciją lėmė akademinė infliacija, todėl darbdaviai dabar reikalauja dar aukštesnio laipsnio, kad patikrintų, ar nekvalifikuoti kandidatai į darbą.
Vienas iš atsakų į akademinę infliaciją yra didėjantis kolegijų studijų programų sunkumų spektras. Dabar, kai daugelis darbdavių reikalauja bakalauro laipsnio, atsidaro naujesnės kolegijos su lengvesnėmis programomis ir ne tokie griežti priėmimai. Net dabartinės kolegijos mažina savo akademinių programų sudėtingumą ir priėmimo reikalavimus. Tai ne tik padidina asmenų, galinčių įgyti bakalauro laipsnį, skaičių, bet ir sumažina to laipsnio vertę kitiems asmenims.
Taip pat vis labiau vyrauja pažymių infliacija, kuri prisideda prie akademinės infliacijos didėjimo. Studentams darosi vis lengviau uždirbti gerus pažymius, o vis daugiau absolventų savo gyvenimo aprašymuose nurodo aukštesnius pažymių vidurkius (GPA). Dėl to darbdaviams sunkiau atskirti kandidatus, todėl jie labiau pasikliauja pažymėjimais ir aukštesniais laipsniais, kad spręstų apie kandidato potencialą.
Taip pat yra keletas ekonominių padarinių, susijusių su akademine infliacija, pavyzdžiui, aukštojo mokslo kainų padidėjimas. Studijų kaina kolegijose ir profesinėse mokyklose auga daug greičiau nei infliacija. Šis išlaidų padidėjimas gali atgrasyti kai kuriuos studentus siekti aukštesnio laipsnio, o tai neutralizuoja akademinės infliacijos poveikį. Tačiau ekonomikos nuosmukio metu darbo poreikis dažnai viršija poreikį vengti paskolų studentams. Studentai šiuo metu yra sunkiai įpareigoti, nes studijų kaina yra didelė, todėl reikia gauti didesnes paskolas, o laisvų darbo vietų skaičius yra mažas, todėl reikia aukštesnių laipsnių.