Akinetinis mutizmas apibūdina situaciją, kai pacientas yra budrus, bet negali judėti ar kalbėti. Šiuos simptomus sukelia smegenų pažeidimas, o likusių kūno dalių veikla neturi įtakos. Smegenų pažeidimą gali sukelti įvairios problemos, tokios kaip infekcijos, toksinai ar degeneracinė smegenų liga. Ši būklė yra problemos simptomas, o ne pati liga.
Smegenų signalai kontroliuoja judėjimą kūne, o kai smegenų ląstelės ir nervai serga, šie signalai gali nutrūkti. Paciento raumenys yra fiziškai pajėgūs judinti kūną ir atlikti judesius, reikalingus kalbai, tačiau smegenų signalai, kad tai padaryti, nepatenka į raumenis. Žmogus visiškai suvokia aplinką, bet negali atlikti fizinių funkcijų, reikalingų reaguoti į dirgiklius.
Įprastame judėjimo ir kalbėjimo procese dalyvauja įvairios smegenų dalys. Priekinė skiltis, baziniai ganglijos ir talamas yra keletas pažeistų sričių, kurios gali sukelti akinetinį mutizmą, pavyzdžiai. Kai pažeidžiama priekinė skiltis, akinetinis mutizmas yra žinomas kaip hiperpatinis akinetinis mutizmas, o kai pažeidžiama mezencefalinė sritis, būklė vadinama somnolentiniu akinetiniu mutizmu. Mezencefalinė sritis reiškia vidurinių smegenų sritį, o priekinės skiltys yra už kaktos.
Smegenys yra pažeidžiamos dėl daugelio priežasčių. Akinetinį mutizmą gali sukelti toksinai, tokie kaip anglies monoksidas ar vaistai. Būklė taip pat gali atsirasti dėl infekcijų, kurias sukelia išsėtinė sklerozė, arba dėl patinimų, kuriuos sukelia tokios ligos kaip tymai ar ŽIV. Kita priežastis gali būti hidrocefalija, kuri taip pat žinoma kaip vanduo ant smegenų.
Tai taip pat gali sukelti degeneracinės ligos, tokios kaip Creutzfeld-Jakob liga ar kitos demencijos formos. Priežastis taip pat gali būti navikai, paveikiantys susijusias smegenų sritis, taip pat priekinių skilčių trauma. Smegenims gali pakenkti ir smegenis aprūpinančios kraujotakos sistemos problemos, pvz., kraujo krešuliai ar kraujavimas.
Gydytojai diagnozuoja būklę naudodami magnetinio rezonanso tomografijos metodus ir gali paimti smegenų skysčio mėginius, kad nustatytų infekcinę priežastį. Gydymas apima priežastinio veiksnio gydymą, o pacientas taip pat gali gauti vaistų signalams smegenims palaikyti, pavyzdžiui, dopamino agonistų. Akinetinį mutizmą turinčiam pacientui pasireiškia simptomai, panašūs į kitas pripažintas būkles, pvz., katatoniją psichiatriniams pacientams ir uždarą būseną pacientams, sergantiems paralyžiumi, tačiau tai yra atskira sveikatos būklė.