Akių koordinacija pagal apibrėžimą reiškia, kad žmogaus akys bendradarbiauja, kad sudarytų vieną vaizdą. Tai paprastai patiria žmonės, turintys puikų regėjimą, todėl gali padėti pasakyti, kad akių koordinacijos stoka sukelia tokias problemas kaip dvigubas matymas arba gilumo suvokimo trūkumas. Štai kodėl akių koordinacija yra pagrindinis gebėjimas, dėl kurio kiekvienas akies judesys yra tikslus, tinkamas laiku ir gerai koordinuojamas.
Blogas akių koordinavimas gali turėti įvairių priežasčių. Vaikystėje regėjimo raida gali būti nelinksma, nes viena akis yra trumparegė; tačiau vaikas prisitaiko nekreipdamas dėmesio į neryškų vaizdą. Tai gali sukelti „tingios akies“ sindromą, kai akių raumenys net nebando judinti silpnesnės akies. Kai kurie suaugusieji gali prarasti akių koordinaciją dėl ligų ar traumų. Daugeliu atvejų tai yra laikina problema, kuri išsprendžiama, kai priežastis pašalinama ir išgydoma. Pavyzdžiui, smegenų sukrėtimą patyręs asmuo gali turėti laikiną dvigubą regėjimą kartu su kitais simptomais.
Bloga akių koordinacija gali pasireikšti įvairiais būdais. Vaikai gali nesuprasti, kad turi problemų, jei ji buvo nuo gimimo. Vaikystėje susilpnėjusio regėjimo raidos požymiai gali būti problemos, susijusios su kamuolio gaudymu, akių trynimu, greitu nuovargiu skaitant arba dažnai užsimerkus viena akimi. Amerikos optometrijos asociacija rekomenduoja vaikų akis tikrinti sulaukus 6 mėnesių ir dar kartą po 3 metų.
Suaugusieji gali nesusieti simptomų, tokių kaip lengvas galvos svaigimas, galvos skausmas ar dirglumas, atsiradimo su regėjimo sutrikimais, tačiau dažnai tai yra geras nerimo rodiklis. Akių nuovargis gali atsirasti, jei susilpnėja kai kurie iš šešių pagrindinių akių raumenų, dėl to blogai išsidėsto akys, o papildomos pastangos kompensuoti silpną raumenį sukelia nuovargio ar įtempimo jausmą. Žinoma, staigus dvigubo regėjimo atsiradimas yra dar vienas simptomas, kuris dažnai sukelia rimtą susirūpinimą.
Akių koordinacijai pagerinti galimi įvairūs gydymo būdai. Paprasčiausiais atvejais tik trumparegystės ar toliaregystės korekcija gali išspręsti problemą. Vieniems sprendimas yra mankštinti akių raumenis, o kitiems gali prireikti operacijos. Prizminiai lęšiai akiniuose gali pakoreguoti vaizdo formavimo vietą akyje. Sunkiais atvejais gali prireikti nešioti pleistrą arba tamsų lęšį, kad viena akis netrukdytų kitai.
Kai kurie žmonės gali pakankamai gerai valdyti savo akių koordinaciją, kad galėtų mėgautis stereogramos ar „stebuklingų akių“ vaizdais. Paslaptis – sukryžiuoti akis, kol susilieja du vaizdai, ir vaizdas vis tiek išlieka sufokusuotas. Tam reikia labai sąmoningos akių išlyginimo kontrolės. Priešingai, daugumai veiklų reikia greitų ir automatinių akių judesių, kad jie būtų sėkmingi, nesvarbu, ar tai būtų kamuolio gaudymas, ar skaitymas.