Aklas pasimatymas įvyksta tada, kai du asmenys, išeinantys į pasimatymą, susitinka pirmą kartą. Žodis aklas šiuo atveju nereiškia, kad vienas ar abu dalyvaujantys asmenys turi regėjimo negalią, o tai, kad anksčiau nebuvo jokio asmeninio susitikimo. Įprasto pirmojo pasimatymo metu abu asmenys buvo susitikę bent kartą ir vienas iš poros pasikvietė kitą. Aklųjų pasimatymų atveju kitas asmuo, pažįstantis abu žmones, padeda inicijuoti pasimatymą.
Šiandien dauguma aklųjų pasimatymų nėra visiškai akli per se, nes internetinių socialinių svetainių, tokių kaip „Facebook“ ir „MySpace“, dėka daugelis žmonių internete turi savo nuotraukas, kurias lengvai gali pasiekti kiti. Per asmeninius skelbimus sutartos datos vis tiek gali būti aklinos, jei nebus apsikeista nuotraukomis ar pavardėmis. Tokio tipo akluose pasimatymuose prieš surengiant susitikimą viešoje vietoje, pavyzdžiui, kavinėje, dažnai pasikeičiamas vienas ar du telefono skambučiai, taip pat vardai. Sąvoka „aklas pasimatymas“ paprastai ir tradiciškai reiškia, kad prieš eidami į pasimatymą į žmogų nežiūrėsite į akis.
Paprastai žmogus, pažįstantis du vienišus žmones, kurie niekada nebuvo susitikę vienas su kitu, nusprendžia, kad tarp jų gali kilti romantiški santykiai. Tada jis arba ji susisiekia su jais atskirai ir pamini kitą asmenį bei pateikia telefono numerius ir (arba) kitą informaciją, kad jiedu galėtų susitikti, jei abu sutiktų. Kad ir kaip būtų susitarta, aklas pasimatymas gali būti puikus būdas susipažinti su nauju žmogumi, kuris, jūsų pažįstamų nuomone, gali būti jūsų meilės pomėgis.
Vis dėlto blogiausia yra per daug tikėtis iš aklųjų pasimatymų. Tai, kad žmogus pažįsta ir mėgsta du žmones, nieko negarantuoja. Geriausias būdas išspręsti aklo pasimatymo situaciją yra tiesiog galvoti apie tai kaip apie galimybę susitikti su nauju žmogumi. Puikus pokalbio pradžia aklo pasimatymo metu yra pasikalbėti apie pasimatymą pasiūliusį asmenį. Diskusija apie tai, kiek laiko ir kokiu būdu kiekvienas asmuo pažįsta tą asmenį, gali paskatinti pokalbį į kitas temas.