Akordeono dumplės yra suderinta dalis akordeono centre. Silfonai išplečiami ir susitraukia, kad oras praleistų per įvairias instrumento viduje esančias metalines nendres, kurios yra atsakingos už triukšmo generavimą. Akordeonas neskleis jokio garso, nebent dumplės bus susitraukusios ar išsiplėtusios. Pagrindinis dumplių rūpestis akordeonistui yra jų poveikis instrumento skleidžiamam tonui.
Kiniškas instrumentas cheng buvo pirmasis įrašytas instrumentas, kuriame garsui skleisti buvo naudojamos vibruojančios nendrės, tačiau šiandien žinomas akordeonas kilęs iš Vokietijos. Yra du skirtingi akordeono tipai – diatoninis akordeonas ir fortepijoninis akordeonas. Fortepijoninis akordeonas paprastai yra labiausiai žinomas tipas, jo vienoje pusėje yra pianino klaviatūra, o kitoje – keli maži boso mygtukai. Diatoninis akordeonas gali skleisti natas tik tam tikru klavišų skaičiumi, turi apskritus melodijos mygtukus dešimties eilėse ir labai nedaug boso mygtukų. Diatoninis akordeonas skleidžia skirtingą natą, priklausomai nuo to, kuria kryptimi traukiama silfonas, o fortepijoninis – ne.
Nepriklausomai nuo akordeono tipo, dumplės visada reikalingos garsui skleisti. Akordeono dumplės yra tarp boso mygtukų ir akordeono melodijų mygtukų. Akordeonai dažnai turi specialius „oro“ mygtukus, leidžiančius orą praleisti per dumples be natos ant instrumento. Kai kurie muzikos kūriniai akordeonui turi specifinį užrašą, ar tam tikro takto metu silfonas turi būti plečiamas ar sutraukiamas. Du pagrindiniai akordeono dumplių valdymo tikslai yra stabilumas ir tonas.
Dauguma akordeonininkų sėdės melodinę akordeono pusę ant kelio žemiau stipresnės rankos. Akordeono dumples dažniausiai valdo silpnesnė ranka, melodijos sekcijai ir pusei instrumento nejudant ant žaidėjo kelio. Tai padeda užtikrinti instrumento stabilumą, o tai savo ruožtu leidžia geriau valdyti konkretų skleidžiamą toną ir didesnį pirštų miklumą.
Dumplių palaikymas yra svarbus tik todėl, kad akordeono dumplės daro didelę įtaką instrumento skleidžiamam garsui. Stipriai stumiant ar traukiant silfoną, pasigirs garsesnis, atšiauresnis tonas nei tai darant švelniai. Patyrę žaidėjai ugdo pojūtį, kaip dirbti dumplėmis, priklausomai nuo numatomos muzikos kūrinio nuotaikos. Silfono judėjimo kryptis keičiasi kas barą, kas du ar kas keturis strypus.