Akrofobija yra viena iš labiausiai paplitusių fobijų ir yra didžiulė aukščio baimė, kuri gali sukelti panikos jausmą, panikos priepuolius, pykinimą ir galvos svaigimą. Šios fobijos nereikėtų painioti su agorafobija, lauko ar atviros erdvės baime, dėl kurios daugelis žmonių jaučia, kad negali palikti savo namų. Abi ligos yra rimtos ir abi dažnos, tačiau iš šių dviejų akrofobija yra labiau paplitusi ir galbūt kai kuriems žmonėms yra įgimta savybė.
Tai, kas yra ūgis, gali skirtis kiekvienam asmeniui, turinčiam šią baimę. Kai kuriems tai pasireiškia tik tada, kai žmogus yra ypač aukštoje vietoje, pavyzdžiui, kelių aukštų pastate arba ant uolos viršūnės, nuo kurios matosi didžiulis lašas. Kitiems užtenka vaikščioti laiptais arba lipti kopėčiomis, kad sukeltų paniką ir baimę. Baimė gali lengvai apriboti kasdienę veiklą, ypač kai ji yra labai stipri. Kaip ir agorafobiškas žmogus, šia fobija sergantis žmogus gali nenorėti palikti savo namų, nes netikėtai gali susidurti su panika, sukeliančia aukštį.
Daugelis žmonių gali jaustis šiek tiek nepatogiai būdami aukštose vietose, ir tai neapsiriboja žmonėmis – kiti žinduoliai taip pat jaučia diskomfortą, jei pasiekia tam tikrą aukštį. Paprastai šis terminas vartojamas tik tada, kai galima sakyti, kad žmogus ar gyvūnas jaučiasi itin nepatogiai ir patenka į paniką, kai susiduria su buvimu aukštoje vietoje. Pagrindinės teorijos, naudojamos šiam reiškiniui paaiškinti, rodo, kad, kaip ir visos fobijos, baimė tapo nevaldoma po trauminio įvykio ankstyvoje vaikystėje.
Kadangi buvo įrodyta, kad kiti gyvūnai turi tam tikrų aukščio baimės požymių, mokslininkai dabar teigia, kad baimė gali būti susijusi su vidinio pusiausvyros pojūčio veikimu. Akrofobija sergantis asmuo gali nepasikliauti natūraliu pusiausvyros jausmu ir toliau pasikliauja tuo, ką laiko aukšta vieta. Nesubalansuotas jausmas kai kuriais atvejais gali sukelti paniką, pykinimą, galvos svaigimą ar galvos svaigimą, nes tai prieštarauja natūraliam kūno polinkiui išlaikyti pusiausvyrą.
Tai rodo, kad žmonės gali įveikti baimę užsimerkę ir pasikliaudami natūralia pusiausvyra, kad stabilizuotųsi. Tačiau dažniausiai akrofobams šis jausmas pasireiškia tiek daug, kad vien to gali nepakakti, nes aukščio baimė gali būti susijusi su psichine trauma. Nors pati baimė fiziniu požiūriu gali būti neracionali, pasikartojančios emocinės traumos, susijusios su aukščiu, sukelia neracionalią baimę.
Kaip ir dauguma fobijų, akrofobija gydoma įvairiais gydymo būdais, dažniausiai ekspozicijos terapija. Vadovaujant profesionalams, žmogus vedamas per inscenizuotas aukščio patirtis, dažnai pirmiausia pradedant nuo virtualios realybės vaizdų į aukštas vietas. Tai gali padėti palaipsniui sumažinti asmens jautrumą situacijai. Kartais vaistai, tokie kaip trankviliantai ar antidepresantai, yra naudingi ankstyvose gydymo stadijose, tačiau kai žmogus gali pasveikti, jų gali prireikti ilgainiui. Be to, atsižvelgiant į vidinės pusiausvyros teoriją, yra keletas pasiūlymų, kad psichiatriniai vaistai padarytų daugiau žalos nei naudos, nes daugelis šių vaistų veikia pusiausvyrą.