Aktinas yra rutulinis baltymas, randamas visuose aukštesniuosiuose organizmuose. Jis sudaro didelę citoskeleto arba ląstelės stuburo dalį ir dalyvauja ląstelių judėjime. Antikūnai yra imuninės sistemos atsakas į antigeną, kuris paprastai yra svetimkūnis. Kiekvienas atskiras organizmas gali turėti milijonus antikūnų, kurie reaguoja prieš skirtingus antigenus. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, sergant autoimuninėmis ligomis, organizmas gamina antikūnus prieš savo ląstelių komponentus.
Aktino antikūnas yra tas, kuris reaguoja prieš vieną iš aktino formų, kuri yra labai panaši tarp skirtingų organizmų rūšių. Jo aktyvi forma yra gijų pavidalo. Taip jis yra citoskeleto dalis ir padeda ląstelėms bei raumenims susitraukti. Stuburinių gyvūnų ląstelėse yra trys pagrindinės grupės – alfa, beta ir gama. Alfa aktinai paprastai randami raumenyse. Beta ir gama aktinai randami daugumoje ląstelių tipų.
Aktino antikūnas paprastai skirstomas į dvi dominančias kategorijas. Pirmąjį sudaro gyvūnuose pagaminti antikūnai, skirti naudoti laboratoriniams tyrimams. Kita kategorija yra autoimuninės ligos, kai žmonės gamina anti-aktino antikūnus.
Pastarosios kategorijos pavyzdys yra lygiųjų raumenų antikūnai. Šio tipo žmogaus antikūnų buvimas būdingas žmonėms, sergantiems I tipo autoimunine kepenų liga, lėtiniu kepenų sutrikimu. Jo buvimas naudojamas kaip ligos diagnozės dalis. Hepatitu sergantys pacientai taip pat turi lygiųjų raumenų antikūnų. Šie antikūnų tipai yra nukreipti prieš alfa aktino tipą, žinomą kaip lygiųjų raumenų aktinas.
Kitas autoimuninis sutrikimas, susijęs su aktino antikūnu, yra celiakija. Nustatyta, kad šių antikūnų buvimas kraujyje patikimai koreliuoja su šių pacientų žarnyno pažeidimu. Celiakiją sukelia reakcija į kviečiuose esantį glitimo baltymą, dėl kurio plonojoje žarnoje sutrinka maistinių medžiagų pasisavinimas.
Eksperimentiškai aktino antikūnas dažnai naudojamas kaip kontrolė eksperimentams, kuriuose naudojami antikūnai. Kadangi aktinas yra struktūriškai labai panašus tarp rūšių, galima būti gana tikras, kad vienos rūšies aktino antikūnas reaguos su kita. Beta aktino įkrovimo kontrolė užtikrina, kad kiekvienoje baltyminio gelio juostoje būtų įdėtas toks pat mėginio kiekis. Tai naudojama elektroforezės metu, kai baltymai atskiriami, elektros srove paleisdami per gelį. Tada baltymai perkeliami į membraną ir zonduojami antikūnais vadinamuoju Western Blot metodu.
Fluorescenciniu būdu pažymėti aktino antikūnai naudojami daugelyje ląstelių biologijos eksperimentų, kuriuose tiriamas aktino judėjimas citoskelete ir vidinėse ląstelių struktūrose, tokiose kaip pūslelės. Tokie aktino antikūnai gali būti stebimi naudojant specializuotą mikroskopiją, žinomą kaip imunofluorescencinė mikroskopija. Kadangi daugeliui ląstelės veiklų reikia aktino, tokio tipo eksperimentai atliekami įvairiose ląstelių biologijos disciplinose.