Aktuarinis vertinimas yra finansinis dokumentas, kuriame lyginami faktiniai pensijų plano rezultatai su prielaidomis, padarytomis jį sudarant. Aktuarinis vertinimas paprastai naudojamas bendrovės pensijų planuose, kur pati bendrovė yra atsakinga už galutinės pensijos suteikimą. Vertinimas gali atskleisti rimtą trūkumą, kuris gali turėti įtakos tiek plano ateičiai, tiek įmonės finansinei būklei.
Yra du pagrindiniai pensijų planų tipai, kuriuos įmonė gali vykdyti savo darbuotojams. Tikslūs terminai įvairiose vietovėse skiriasi, tačiau „nustatyta įnašas“ ir „nustatyta nauda“ yra dažniausiai naudojami. Nustatyto įmokų plane įmonė susitaria dėl pinigų sumos, kurią investuos darbuotojų vardu. Jų galutinės pensijos priklauso nuo šių investicijų efektyvumo ir pensijų produktų kainos jiems išėjus į pensiją.
Tačiau nustatytų išmokų planas garantuoja, kad darbuotojas gaus pensiją pagal sutartą apskaičiavimo metodą, o ne tik nuo turimų pinigų. Dažnas pavyzdys yra galutinis atlyginimų planas, kai, pavyzdžiui, išeinantis į pensiją darbuotojas gali gauti pensiją, lygią dviem trečdaliams atlyginimo, kurį jis uždirbo išėjęs į pensiją. Nustatytų išmokų planuose įmonė yra atsakinga už tai, kad plane būtų pakankamai pinigų šioms pensijoms mokėti.
Apskaičiuodama nustatytų išmokų plano finansus, įmonė turi daryti dvi prielaidas. Viena – kiek pinigų jai reikės skirti ateityje, atsižvelgiant į tai, kada žmonės išeis į pensiją ir kiek gyvens. Kitas dalykas – kaip įmonei seksis investuoti pinigus, kad gautų pakankamai grąžos šioms pensijoms finansuoti.
Kadangi pinigų sumos yra labai didelės, įmonė negali tiesiog tikėtis geriausio ir nerimauti dėl bet kokių trūkumų tik darbuotojams išėjus į pensiją. Jei prognozės pasitvirtins, trūkumas gali tapti žalojančia įmonės finansine problema. Kad išvengtų tokių nemalonių netikėtumų, įmonė gali atlikti aktuarinius pokyčius. Tai apima aktuarą, finansų specialistą, atliekantį statistinės analizės tokiais klausimais kaip gyventojų demografija ir gyvenimo trukmė, tikrinantis pirminius lūkesčius ir palyginus juos su naujausia turima informacija apie faktinį investicijų efektyvumą ir išėjimo į pensiją bei gyvenimo trukmės modelį.
Pagal Jungtinių Valstijų įstatymus pensijų planas turi būti įvertintas aktuariniu būdu bent kartą per trejus metus. Daugelis įmonių vertinimą atliks dažniau, pavyzdžiui, kartą per metus. Nors tai kainuoja brangiau, problemas galima išryškinti anksčiau, todėl dažnai pigiau tuo metu padidinti investicijų lygį, kad vėliau būtų sumažinta trūkumo tikimybė. Vertinimas taip pat gali atskleisti, kad įmonė į pensijų planą investuoja daugiau pinigų, nei iš tikrųjų gali prireikti įsipareigojimams įvykdyti.