Aktyvūs pratimai yra terminas, dažnai girdimas medicinos įstaigose ir reabilitacijos centruose, taip pat sporto salėse ir kūno rengybos centruose. Iš esmės tai yra bet koks pratimas, kurio metu žmogus turi panaudoti jėgą, kad užbaigtų judesį. Sužalotam pacientui tai gali reikšti tiesiog pakelti koją pačiam arba atsisėsti ir pakilti iš lovos. Aktyvios mankštos priešingybė yra pasyvioji mankšta, kai kitas žmogus jam judina paciento galūnes, kad raumenys neatrofuotų arba paskatintų geresnę judesių amplitudę. Pasyvūs pratimai yra labai dažni fizinės terapijos metu, kai pacientas atsigauna po galūnės ar raumenų plyšimo.
Dauguma pratimų, atliekamų sporto salėje ar kūno rengybos centre, paprastai laikomi aktyvia mankšta. Pavyzdžiui, norint pakelti svorius, naudotojas turi aktyviai pradėti kėlimo judesius. Pakartotinai sutraukdamas raumenis, keltuvas augina raumenis. Kita vertus, kai kurie tempimo būdai gali būti laikomi pasyviu pratimu, nes galūnės lieka nejudančios, kol raumenys veikiami jėga, kad jas ištemptų. Aktyvūs pratimai apima savanorišką judėjimą ir paprastai yra skirti raumenų auginimui arba širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos gerinimui.
Kai žmogus sveiksta po traumos, jis gali dalyvauti dviejų rūšių aktyviose mankštose: paprastosios aktyvios ir pagalbinės mankštos. Pagalbinė aktyvi mankšta – tai bet koks pratimas, kurio metu pacientas turi pats judinti galūnes ar raumenis, tačiau padedamas slaugytojos ar terapeuto. Terapija, perėjusi po pasyvaus pratimo į aktyvią fazę, gali prasidėti pagalbiniais aktyviais pratimais, nes raumenys dar gali būti nepakankamai stiprūs, kad veiktų visiškai patys; slaugytoja taip pat gali padėti išvengti tolesnio paciento sužalojimo ar nestabilumo.
Paprasti aktyvūs pratimai priklauso nuo paciento judėjimo be slaugytojos ar terapeuto pagalbos. Tai labiau pažengusi reabilitacijos forma ir dažniausiai įvyksta pacientui turint pakankamai laiko pasveikti. Labiausiai tikėtina, kad pacientas kelias dienas ar savaites atliks pasyvius pratimus ir pagalbinius aktyvius pratimus, prieš pradėdamas pats atlikti aktyvius pratimus, kad raumenys galėtų tinkamai atsigauti ir išvengtų pakartotinių traumų. Šis reabilitacijos etapas gali trukti kelias savaites, mėnesius ar net neribotą laiką sunkesniais atvejais. Aktyvių pratimų tikslas – priversti raumenis prisiminti, kaip normaliai funkcionuoti, ir ugdyti raumenų atmintį, kad raumenys ir sąnariai vėl galėtų gerai funkcionuoti.