Aktyvi rizika yra nepastovumo dydis, susijęs su konkrečiu portfeliu ar fondu, kai investicija bando viršyti grąžos sumą, kuri nustatyta kaip to turto etalonas. Idėja yra ta, kad, siekdamas šio tikslo, fondo ar portfelio valdytojas turi savanoriškai prisiimti riziką, viršijančią riziką, kurios reikia norint tiesiog prilygti lyginamajam indeksui. Svarstydamas bet kokios rūšies investicinę veiklą kaip priemonę, leidžiančią viršyti lyginamąją grąžą, valdytojas taip pat turi atsižvelgti į aktyvios rizikos, kurią jis prisiima portfelio ar fondo vardu, dydį.
Aktyvios rizikos sąvoka yra glaudžiai susijusi su aktyviu investavimu. Šis požiūris į investavimą yra tiesiog glaudus portfelio turto valdymas ir agresyvių bei savalaikių veiksmų, siekiant padidinti to portfelio vertę, procesas. Aktyvus investavimas skiriasi nuo pasyvaus investavimo tuo, kad taikant pasyvųjį metodą reikia įsigyti investicijų, kurios, kaip tikimasi, nuosekliai duos tinkamo dydžio grąžą, todėl nereikia atidžiai valdyti šio turto.
Kadangi aktyvaus investavimo tikslas yra agresyviai valdyti turtą ir didinti portfelyje ar fonde laikomų vertybinių popierių vertę, šis procesas reikalauja, kad vadovai būtų pasirengę prisiimti papildomą riziką. Kad pasiektų šį tikslą, vadovai turi atidžiai išnagrinėti rizikos ir grąžos kompromisą, nustatydami, ar su tam tikro turto įsigijimu susijusios rizikos laipsnis yra vertas grąžos, kurią galiausiai sukuria tas turtas. Jei valdytojas nuspręs, kad tam tikras vertybinis popierius kelia didelį rizikos laipsnį ir tik vidutinę potencialią grąžą, jis greičiausiai vengs tos konkrečios investicijos. Tuo pačiu metu, jei pasirinkimo sandoris kelia didesnį rizikos lygį, bet taip pat gali atnešti didelę grąžą, valdytojas gali protingai apsvarstyti aktyvios rizikos laipsnį ir imtis veiksmų, kad įgytų tą opcioną.
Norint nustatyti aktyvią riziką, susijusią su bet kokia investicija, reikia nustatyti, ką investuotojas laiko to turto rezultatyvumo lyginamuoju indeksu. Procesas taip pat reikalauja priimti sprendimus, kurie nebūtinai yra pagrįsti rinkos judėjimo apskritai prognozėmis. Dažnai aktyvi rizika yra tada, kai valdytojas turi pagrindo manyti, kad tam tikras turtas bus geresnis už panašų turtą rinkoje dėl tam tikrų neįprastų įvykių, kurie įvyks per trumpą laiką. Nustatęs šio turto įsigijimo laiką taip, kad jis būtų pasiekiamas prieš pat numatomus įvykius, valdytojas gali gauti didesnę grąžą tol, kol tie įvykiai ir toliau turės įtakos to turto vertei. Vadovas dar labiau padidina grąžą tiksliai nustatydamas, kada tą turtą parduoti, ir išvengdamas bet kokių nuostolių, kurie gali atsirasti, kai kainos pradeda nusistovėti pagal modelį, kuris labiau atitinka dabartinę rinkos tendenciją.