Veikliosios medžiagos yra vaisto sudedamosios dalys, kurios suteikia tam tikrą farmacinę vertę, priešingai nei neaktyvios sudedamosios dalys, kurios veikia kaip nešikliai, kad organizmas galėtų lengviau apdoroti vaistą. Šis terminas taip pat vartojamas pesticidų pramonėje, apibūdinant veikliuosius pesticidus preparate. Abiem atvejais šios sudedamosios dalys tiesiogine prasme yra „aktyvios“, atlikdamos konkrečią funkciją užtepus ar nurijusios.
Daugelyje vaistų sujungiamos kelios veikliosios medžiagos, o jų sąveika gali būti labai svarbi vaisto funkcijai. Sintetiniuose vaistiniuose preparatuose gamintojai gali griežtai kontroliuoti savo sudedamųjų dalių stiprumą, nes jie gaminami kontroliuojamomis sąlygomis. Žolininkai ir įmonės, kurios naudoja natūralius produktus, turi būti atsargūs su savo sudėtimi, nes veikliųjų medžiagų stiprumas gali labai skirtis, priklausomai nuo veiksnių, kurių gamintojas nekontroliuoja.
Prekės ženklo vaistai priklauso nuo kruopščiai patentuotų ir kontroliuojamų veikliųjų medžiagų. Kai baigiasi patentų galiojimo laikas ir konkurentai gali sukurti generines versijas, generiniai vaistai paprastai naudoja tuos pačius ingredientus, dažnai identiškais pirminio vaisto formai. Tačiau kartais gamintojai atlieka nedidelius pakeitimus, kurie gali turėti didelės įtakos vaisto veiksmingumui. Pavyzdžiui, naudojant kitą neaktyvų ingredientą gali netyčia pasikeisti vaisto stiprumas arba naudojant kitą ingredientų šaltinį, vaistas gali turėti šiek tiek kitokį poveikį.
Nereceptinių vaistų atveju veikliosios medžiagos visada yra nurodytos gale. Svarstant, kokius vaistus pirkti, gali būti naudinga juos palyginti, nes generiniai prekių ženklai dažnai yra identiški ir daug pigesni nei prekių pavadinimai. Pavyzdžiui, sirupo nuo kosulio kaina gali būti labai skirtinga priklausomai nuo gamintojo, tačiau ingredientai, padedantys pacientui sustabdyti kosulį, bus tie patys. Palyginus vaistus prieš perkant, išmanantys pirkėjai gali sutaupyti pinigų.
Neaktyvios sudedamosios dalys, taip pat žinomos kaip pagalbinės medžiagos, gali atlikti daugybę funkcijų. Pavyzdžiui, kai kurių aktyvių komponentų organizmas negali labai gerai pasisavinti, todėl juos reikia derinti su tirpia pagalbine medžiaga, kad organizmas galėtų juos apdoroti. Kitais atvejais veikliosios medžiagos yra labai stiprios, o jas derinant su pagalbine medžiaga galima geriau kontroliuoti dozę; be pagalbinės medžiagos galinga tabletė gali būti smeigtuko galvutės dydžio, tačiau su tokia tabletė gali būti didesnė ir lengviau valdoma.