Aktyvistas yra asmuo, kuris imasi veiksmų palaikydamas arba prieštaraudamas tam tikslui. Aktyvizmas gali būti įvairių formų – nuo laiškų rašymo vyriausybės atstovams iki boikoto organizavimo. Kai kurie aktyvistai užsiima radikalia ar net neteisėta veikla, kad pasiektų savo tikslus, o kiti nori likti įstatymo ribose, kad pritrauktų daugiau rėmėjų savo tikslams. Kiekvieną kartą, kai kas nors rašo laišką redaktoriui, nušviečia draugą tam tikru klausimu ar paskambina išrinktam pareigūnui, jis dalyvauja aktyvizme.
Žmonės šimtmečius praktikuoja aktyvizmą, siekdami socialinių ir politinių pokyčių. Pavyzdžiui, Jėzų Kristų kai kurie laiko aktyvistu dėl Jo radikalaus pamokslavimo ir bebaimiško požiūrio į socialines reformas. Įvairiais istorijos laikotarpiais būti aktyvistu buvo gana pavojinga, nes aktyvizmas buvo tapatinamas su pavojingais politiniais nesutarimais, todėl pasisakę žmonės tapo persekiojimo taikiniais. Kitu metu aktyvizmas buvo toleruojamas ar net skatinamas.
Mažesniu mastu aktyvizmas gali apimti dalyvavimą aktyvistiniuose reikaluose, aktyviai nesiorganizuojant. Tokie pavyzdžiai, kaip dalyvavimas laiškų rašymo kampanijose, politinių kandidatų bankininkystė telefonu, vaikščiojimas eitynėse ir boikotų bei streikų rėmimas – visa tai yra pagrindinio aktyvumo pavyzdžiai. Galbūt aktyvistai pradeda nuo tokio lygio, kol pereina prie aktyvesnės organizacijos, kuri apima tokius dalykus kaip eitynių vedimas, organizacinių komitetų priėmimas, bendruomenės organizavimas, pamokų siūlymas per pamokas ir pan.
Kai kuriais atvejais aktyvizmas peržengia įstatymo ribą, nes aktyvistai įsitraukia į reikalą arba jaučia, kad neturi kitos išeities. Kalbant apie švelnų spektrą, tai gali reikšti paprastą nepaklusnumą, pavyzdžiui, atsisakymą išvalyti gatvę gavus teisėsaugos nurodymą. Kiti gali taikyti žiauresnę taktiką, kuri, kai kurių žmonių nuomone, peržengia terorizmo ribą. Daugelis aktyvistų judėjimų smerkia smurtinį aktyvizmą, teigdami, kad tai sumažina jų tikslo stiprumą ir atstumia potencialius atsivertusius.
Aktyvistai gali organizuotis dėl daugybės priežasčių. Politinės partijos, aplinka, socialinis teisingumas ir moralės klausimai yra bendri aktyvistų susibūrimo taškai. Kai kurie žmonės dalyvauja aktyvizme, nes yra asmeniškai patyrę neteisybę ar išankstinį nusistatymą, o kiti tiesiog tiki priežastimi, kurią palaiko ar priešinasi, nepaisydami asmeninės patirties.
Kolegijos miesteliai yra puiki vieta rasti aktyvistų organizacijas, tačiau daugelyje miestų ir miestelių taip pat yra organizacijų, veikiančių bendroje bendruomenėje. Ieškant dominančios priežasties ir jūsų bendruomenės gali būti pateiktas išteklių, įskaitant aktyvistų organizacijas, sąrašas.