Aktyvus tempimas yra pratimų technika, skirta padidinti raumenų lankstumą suaktyvinant refleksą, žinomą kaip abipusis slopinimas. Trumpai tariant, abipusis slopinimas yra mintis, kad susitraukus raumeniui – agonistui, jo priešingas raumuo arba antagonistas turi atsipalaiduoti, kad galėtų susitraukti. Pavyzdžiui, norint sutraukti keturgalvius raumenis šlaunies priekyje, reikia atpalaiduoti šlaunies užpakalinėje dalyje esančius pakaušio raumenis. Todėl, jei tikslas yra paskatinti šlaunies raumenis atsipalaiduoti, kad būtų pasiektas gilesnis tempimas, tuomet naudojama keturgalvio raumens įtempimo technika, išlaikant pakaušio raumens tempimą.
Ši tempimo forma dažnai rekomenduojama kaip progresas nuo pasyvaus tempimo, kai raumenys tempiami 20-30 sekundžių, išlaikant atpalaiduotus visus susijusius raumenis. Pavyzdžiui, norint pasyviai ištempti pakaušio juosteles, galima gulėti ant nugaros ant grindų, ištiesus kairę koją, o dešinę koja laikant tiesiai į viršų link lubų, o tada patraukti dešinę koją žemyn link jos, naudojant rankų jėgą. koja atsipalaidavo. Tada ji atlikdavo tą tempimą taikydama aktyvaus tempimo techniką, kai pakartodavo tą patį tempimą, bet šį kartą susitraukdavo keturgalvius raumenis, kad padėtų nuleisti koją link jos.
Aktyvaus tempimo idėja yra ta, kad tiek, kiek bandoma atpalaiduoti raumenį pasyvaus tempimo metu, tempiamas raumuo būtinai susitrauks, kad apsisaugotų nuo pailgėjimo iki traumos. Už šį refleksą atsakingas raumenų verpstė, jutimo organas, esantis raumenų skaidulose, kuris suvokia raumenų ilgio pokyčius ir vykstančius ilgio kitimo greitį. Kai įveda raumenį į pasyvų tempimą, raumenų verpstės signalizuoja nervų sistemai, kad ji reaguotų refleksiškai, sukeldama jėgas, kurios priešinasi tempimui. Norint apeiti šį mechanizmą, rekomenduojama naudoti aktyvų tempimo techniką, kuri pašalina jėgą antagonistiniam raumeniui – aukščiau pateiktame pavyzdyje – šlaunies raumeniui, aktyvinant abipusį slopinimą.
Panašūs į aktyvaus tempimo metodai apima proprioceptinį neuromuskulinį palengvinimą (PNF) ir tempimą su pasipriešinimu. PNF tempimui reikalingas partneris, o įtemptas raumuo sutraukiamas izometriškai prieš pasipriešinimą, pvz., partnerio rankos jėgą, 20–30 sekundžių, o tada taikomas statinis tempimas, kad raumuo pailgėtų. Pasipriešinimo tempimas apima ekscentriškai tempiamą raumens susitraukimą, kai jis perkeliamas iš sutrumpintos padėties į pailgintą padėtį, o po to kartojamas, niekada neatleidžiant įtampą raumeniui judant erdvėje. Atsparumo tempimui nėra jokio statinio laikymo.