Akvamarinas yra nuo blyškiai mėlynos iki žalios spalvos brangakmenis, kuris šimtmečius buvo naudojamas dekoratyviniuose papuošaluose. Tai berilio rūšis, akmuo, kuriame yra berilio, aliuminio ir silikato mišinio: kiti berilai yra smaragdai, auksiniai beriliai, vadinami heliodorais, ir morganitai, taip pat žinomi kaip rožių beriliai. Cheminė akvamarino formulė, kaip ir visi kiti berilai, yra Be3Al2(SiO3)6. Akmens spalvą lemia nedideli geležies kiekiai, įsiterpę į šešiakampę akmens kristalinę struktūrą.
Akvamarinas, kartu su berilais apskritai, tūkstančius metų buvo pripažintas ir vertinamas kaip brangakmenis ir netgi pasirodo Biblijoje. Dviguba nuoroda į vandenį pavadinime, kuris yra junginys iš lotyniškų žodžių aqua, reiškiančių vandenį, ir marina, „jūra“, leidžia manyti, kad senovės žmonės glaudžiai siejo akmenį su vandeniu. Be to, kad akvamarinas pasirodė aplinkoje su kitais, brangesniais brangakmeniais, jį labai vertino ir jūreiviai, kurie laikė jį sėkmės akmeniu.
Remiantis buriavimo istorija, akvamarinas galėjo užtikrinti saugų jūreivių praėjimą, o daugelis nešiojo akmenį ant savo kūno arba miegojo su akvamarinu po pagalve, kad galėtų ramiai miegoti. Jūreiviai taip pat tikėjo, kad undinės turi uodegas iš akvamarino. Akvamarinas yra ne tik jūreivių sėkmės akmuo, bet ir kovo mėnesio gimimo akmuo, o 19-mečio vestuvių dovanos kai kuriose kultūrose tradiciškai apima akvamariną. Viduramžiais daugelis žmonių manė, kad akmuo turi sveikatą stiprinančių savybių, o kai kurie jį nešiojo norėdami apsisaugoti nuo nuodų.
Pagrindinis akvamarino šaltinis yra Brazilija, nors jis taip pat randamas JAV rytinėje pakrantėje. Akmuo buvo rastas Madagaskare, Šri Lankoje, Indijoje ir Uralo kalnuose. Atskirų akvamarino telkinių nerasta: akmuo siejamas su kitų uolienų ir rūdų nuosėdomis, tokiomis kaip alavas, granitas, lauko špatas ir turmalinas. Akmuo gali būti beveik skaidrus arba sodriai mėlynos spalvos, o kartais termiškai apdorojamas, kad paryškintų spalvą. Dėl aiškios, putojančios akvamarino išvaizdos jis dažniausiai pateikiamas briaunotu pjūviu, kad akmens veidai šoka šviesoje.
Akvamarino priežiūra yra gana paprasta, nes akmuo yra kietas ir sunkiai įtrūkęs. Galima nuplauti švelniu muilo ir vandens tirpalu ir net valyti dantų šepetėliu, jei jis pradeda rinkti nešvarumus ir nešvarumus. Būkite atsargūs rinkdamiesi ploviklį, nes kai kurie plovikliai gali reaguoti su metalu, į kurį įdėtas akmuo, ir saugokite akvamariną nuo karščio, nes tai gali sugadinti akmenį. Akmuo turi išlaikyti tinkamą aliejaus ir drėgmės balansą nešiojant prie odos, tačiau venkite dėvėti akvamariną, jei planuojate aktyvią dieną, nes akmuo gali įskilti ar įskilti, jei atsitrenks į ką nors.