Alergija yra imuninės sistemos atsakas į medžiagą, kurią organizmas suvokia kaip kenksmingą. Nors medžiaga, vadinama alergenu, gali būti nekenksminga, nenormali imuninė sistema reaguos į kontaktą, įkvėpimą ar alergeno nurijimą kaip priepuolį. Kūno reakcija į alergeną, žinoma kaip alerginė reakcija, gali būti tokia pat nedidelė kaip čiaudulys arba tokia rimta kaip galimai mirtinas sistemos šokas. Įprastos alerginę reakciją sukeliančios medžiagos yra antibiotikai, riešutai, augalai, naminių gyvūnėlių pleiskanos ir vabzdžių nuodai.
Simptomai skiriasi priklausomai nuo alergijos, tačiau daugelis pasireiškia kaip peršalimo simptomai. Žemas karščiavimas, čiaudulys, nosies užgulimas ir gerklės skausmas ar įbrėžimas gali rodyti alergiją. Daugelis reakcijų į cheminius alergenus, tokius kaip lateksas ar parabenai, apima nelygų ar niežtintį odos bėrimą, vadinamą kontaktiniu dermatitu. Sunkioms reakcijoms reikia skubios medicininės pagalbos, įskaitant patinimą, astmos priepuolius arba kvėpavimo takų susiaurėjimą.
Kas sukelia alerginę reakciją, mokslas vis dar nesuprantamas, nors tam tikri veiksniai paprastai laikomi atsakingais. Nuo XX amžiaus vidurio labai padaugėjo daugelio rūšių alergijų, todėl kai kurie ekspertai teigia, kad dėl padidėjusios aplinkos taršos imuninės sistemos tapo jautresnės priepuoliams. Viena hipotezė rodo, kad aukšti higienos standartai šiuolaikiniame pasaulyje riboja vaiko sąlytį su infekcijomis ir alergenais svarbiomis raidos fazėmis, todėl padidėja padidėjusio jautrumo imuninė sistema.
Vis dar nežinoma, kodėl alergija išsivystys vienam žmogui, o kitam ne. Kai kurie ekspertai teigia, kad alergijos dažnai yra genetiškai paveldimos, o identiški dvyniai dažniausiai kenčia nuo tų pačių problemų. Dažnai alerginė reakcija išsivysto vaikystėje, tačiau kadangi daugelis reakcijų pablogėja pakartotinai veikiant, simptomai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Priešingai, kai kurie žmonės gali palaipsniui sumažinti savo kūno jautrumą, o tai reiškia, kad suaugusieji gali įveikti vaikų alergijas.
Alergijos tyrimas gali būti sudėtingas procesas, ypač jei alerginė reakcija gali sukelti gyvybei pavojingas sąlygas. Gydytojai dažnai taiko odos lopo metodą, kad nustatytų įvairias galimas alergines reakcijas. Atliekant odos tyrimą, nedidelė alergeno dozė įšvirkščiama į pažymėtą odos lopinėlį, kad būtų galima pamatyti, ar oda reaguoja neigiamai. Jei susirūpinimą kelia rimtos reakcijos, gydytojai taip pat gali paimti kraujo mėginį, nors tai užtrunka daugiau laiko ir gali būti mažiau įtikinama nei odos tyrimas.
Gydymas gali priklausyti nuo paciento alerginės reakcijos tipo ir sunkumo. Kai kuriais lengvais atvejais, pavyzdžiui, čiaudėjant dėl gyvūnų pleiskanų, pacientams liepiama, kai įmanoma, vengti kontakto ir vartoti antihistamininius vaistus, kai būtina. Alergijos sukėlėjo vengimas taip pat yra labai svarbus daugeliui maisto alergijų, ypač tų, kurios gali sukelti sunkų atsaką.
Kai išvengti neįmanoma, kai kurie gydytojai gali rekomenduoti šūvius. Šiuo gydymu pacientui dozuojamas nedidelis alergeno kiekis, skirtas imuninės sistemos tolerancijai sukurti. Dozės paprastai pradedamos vartoti nuo minutės lygio, kurios greičiausiai nesukels atsako, ir laikui bėgant didėja iki įprastų ekspozicijos lygių.
Alergijos tampa vis dažnesnės visame pasaulyje, tačiau dauguma jų yra nedideli nemalonumai. Sezoninė šienligė ar alergija augintiniams dažniausiai yra dirginančios, bet nekenksmingos, tačiau bet kokia alerginė reakcija turi būti gydoma atsargiai. Jei simptomai pablogėja arba apima astmą ar dusulį, kai kurie ekspertai rekomenduoja nedelsiant kreiptis į gydytoją.