Astma yra dažna būklė, kuriai būdingi periodiniai kvėpavimo sutrikimai. Šiuos kvėpavimo sunkumus sukelia netinkamas oro patekimas iš vėjo vamzdžio į plaučius. Alerginė astma, taip pat žinoma kaip alergijos sukelta astma, reiškia tokią būklę, kurią sukelia specifiniai alergenai.
Struktūros, atsakingos už vamzdžio sujungimą su plaučiais, yra žinomos kaip bronchai. Astmos priepuolis yra epizodas, kai žmogui sunku kvėpuoti. Tai atsiranda, kai oras negali tinkamai patekti per bronchus į kitas struktūras, kurios prisotina plaučius oru. Tokios būklės paprastai skirstomos į dvi kategorijas: alerginę astmą ir nealerginę astmą.
Manoma, kad alerginė astma yra dažniausia iš dviejų tipų. Šio tipo astma apima priepuolius, kuriuos sukelia trigeriai. Šie trigeriai arba alergenai paprastai yra įprasti dalykai, kurie nesukelia kvėpavimo problemų asmenims, nesergantiems astma. Tai gali būti pelėsių sporos, žiedadulkės arba dažų garai.
Alergenai paveikia astma sergančius žmones, nes šie daiktai linkę su oru patekti į vėjo vamzdį. Astma sergančio žmogaus organizmas yra itin jautrus šiems daiktams ir greitai veikia, kad apsaugotų. Šie gynybos mechanizmai gali apimti raumenų įsitempimą, patinimą ir padidėjusią gleivių gamybą. Visos šios reakcijos gali sukelti bronchų obstrukciją ir užkirsti kelią pakankamam oro kiekiui.
Kai žmogų ištinka astmos priepuolis, ji gali pradėti kosėti ir kvėpuoti. Ji gali pradėti greitai kvėpuoti, beviltiškai bandydama gauti oro. Taip pat tikėtina, kad jos krūtinė jausis įtempta. Alerginė astma laikoma nepagydoma, tačiau suvaldoma.
Astmos priepuolis dažniausiai gydomas savarankiškai vartojamais vaistais. Dažnai šiomis ligomis sergantys žmonės labai priklauso nuo inhaliatorių, kurie gali būti užpildyti nereceptiniais ar receptiniais vaistais. Žmogui taip pat gali tekti vartoti vaistus nuo alergijos, kurie taip pat gali būti parduodami be recepto arba platinami pagal receptą. Tačiau kai kurie astmos priepuoliai gali būti sunkūs ir gali prireikti skubios pagalbos.
Kitas būdas valdyti alerginę astmą yra vengti provokuojančių veiksnių. Pavyzdžiui, žmogui, kuris žino, kad jos priepuolius sukelia dūmai, nepatartų būti tapytoju ar eiti į patalpą, kurioje džiūsta dažai. Tačiau kai kuriais atvejais žmogus nežino, kokia yra jos alergija. Jas nustatyti gali padėti medicinos specialisto atlikti tyrimai.