Raštingumas – tai raštingų žmonių susidomėjimo skaitymu stoka. Raštingumo programose dažniausiai daugiausia dėmesio skiriama neraštingumo ir funkcinio neraštingumo problemoms, kai žmonės turi mažai arba visai nemoka skaityti. Šios problemos yra svarbiausios besivystančiame pasaulyje. Kita vertus, aliteriškumas yra ryškiausias pramoninėse šalyse. Elektroninės žiniasklaidos plitimas laikomas pagrindiniu rašytinės literatūros įtakos mažėjimo veiksniu.
Didžiąją žmonijos istorijos dalį neraštingumas buvo plačiai paplitęs; skaityti nuolat mokėsi tik turtingi žmonės ir specializuotų profesijų asmenys, pavyzdžiui, dvasininkai. XV amžiuje atsiradus spaustuvei, rašytinė medžiaga pirmą kartą tapo prieinama plačiajai visuomenei. Iki 15 ir 19 amžių visame pramoniniame pasaulyje buvo tūkstančiai žurnalų, laikraščių ir knygų leidėjų. Kadangi rašytinė medžiaga buvo pagrindinė bendravimo priemonė, raštingumas buvo laikomas visaverčio išsilavinimo pagrindu. 20-aisiais televizija pradėjo išstumti rašytinį žodį kaip informacijos ir pramogų vietą, o vėliau atsirado naujos elektroninės priemonės, tokios kaip namų kompiuteris.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje kompiuterių naudojimas ėmė plisti – šį procesą tik paspartintų interneto atsiradimas. Maždaug tuo metu mokslininkai pradėjo pastebėti didėjančią raštingumo tendenciją. Žmonės vis labiau pasitikėjo vaizdinėmis priemonėmis naujienoms, švietimui ir poilsiui, kurį anksčiau teikė rašytinė literatūra. Tai buvo tiesa net tarp mokytojų, redaktorių ir kitų, kurie savo pragyvenimui pasikliovė aukštu raštingumu. 1990 m. atlikta apklausa parodė, kad mažiau nei pusė JAV gyventojų skaitymą įtraukė į savo kasdienybę.
Pasaulyje, kuriame siūlomos įvairios vaizdinės ir elektroninės skaitymo alternatyvos, raštingumas ir toliau auga. Daugelyje šių alternatyvų pateikiama tokia pati informacija kaip ir rašytiniuose analoguose, pavyzdžiui, garso knygose ar filmuose, paremtuose populiariais romanais. Socialinių tinklų svetainėse pabrėžiami trumpi rašytiniai pranešimai, dažnai atsisakant standartinių gramatikos taisyklių. Išbėgęs JK Rowling Hario Poterio knygų serijos populiarumas XXI amžiaus aušroje paskatino jaunų žmonių susidomėjimą pramoginiu skaitymu. Tačiau to nepakako, kad išgelbėtų knygynų tinklą „Borders“, kuris 21 metais uždarė 700 parduotuvių ir iškėlė bankroto bylą.
Skaitymo šalininkai siūlo pasiūlymus, kaip kovoti su raštiškumu. Pedagogai turėtų akcentuoti skaitymo malonumą, o ne daugelio mokyklų skatinamą sausą informacijos gavimą. Techniniai skaitymo aspektai, pavyzdžiui, sakinių diagramos, turėtų būti palikti kalbos specialistams; tai tik tam, kad skaitymas atrodytų nuobodus ir sudėtingas. Svarbiausia, kad tėvai skaitytų savo vaikams ir patys matytųsi skaitantys savo malonumui. Žmonės, kurie neišsiugdo meilės skaityti ankstyvoje namų aplinkoje, vėlesniame gyvenime greičiausiai nesidomės literatūra.