Alkanų vėlių šventė, dar žinoma kaip Alkanų vėlių festivalis, yra senovės tradicinė šventa diena Kinijoje. Pati alkanų vaiduoklių šventė vyksta septintojo mėnulio mėnesio 14 dieną, nors šventės gali vykti ir prieš, ir po septintojo mėnesio, kuris kartais vadinamas Vaiduoklių mėnesiu.
Alkanų vaiduoklių šventę tradiciniai kinų liaudies šalininkai, daoistai ir budistai praktikuoja šiek tiek skirtingai. Ir daoistai, ir budistai teigia, kad šventė iš pradžių buvo jų pačių, tačiau yra įrodymų, kad šventė egzistavo liaudies religijose ir vėliau pateko į daoizmą ir budizmą.
Alkanų vaiduoklių šventė remiasi tikėjimu protėvių garbinimo konstrukcija, pagal kurią manoma, kad mirusių protėvių vėlės, ypač vyresnio amžiaus protėviai, gyvena ne mūsų pasaulyje, kuriame jos turi savo poreikius ir troškimus. Alkanų vaiduoklių šventės metu atveriami vartai į pragarą, o dvasioms leidžiama visavertiškai patekti į mūsų pasaulį, valgyti ir gerti bei imti aukas.
Budizme alkanų vaiduoklių šventė yra susieta su Budos gyvenimu, kaip džiaugsminga diena. Sakoma, kad šią dieną Buda savo mokiniams davė nurodymus, kaip jie galėtų padėti išlaisvinti jo motiną, atgimusią į pragaro karalystę. Tai darydami daugelis jo mokinių pasiekė nušvitimą, o Buda buvo laimingas.
Jis taip pat yra susijęs su budizmu per pasakojimą apie vienuolį Mahamaudgalyayana, kuris pamatė, kad jo miręs tėvas pateko į rojaus karalystę, o jo mirusi motina – į pragaro karalystę. Kai Mahamaudgalyayana aplankė Budą ir paprašė Viešpaties Budos padėti jam paleisti motiną, Viešpats Buda davė jam nurodymus, kaip duoti jai maisto, numalšinti alkį. Jis taip ir padarė, ir jo motina galėjo atgimti kaip šuo, o galiausiai, per kitus Mahamaudgalyayanos gerus darbus, kaip žmogus.
Alkanų vaiduoklių šventę žmonės traktuoja dviem skirtingais būdais, panašiai kaip Meksikos šventąją dieną, mirusiųjų dieną. Kai kurie žmonės tą laiką laiko pagerbti ir puoselėti mirusių protėvių prisiminimus, pasiūlyti jiems maisto, gėrimų ir kitų laimę teikiančių gėrybių. Kiti mano, kad tai laikas, kai reikia šiek tiek bijoti mirusiųjų ir aukoti aukas, kad alkanos vėlės nepakenktų jiems ar savo artimiesiems.
Daugelis aukų, vykstančių per Alkanų vaiduoklių šventę, yra atliekamos naudojant popierinius visų siūlomų daiktų modelius. Kai kurie kinai sudegina „Pragaro pinigus“ – netikrus popierinius lapelius, kad išsiųstų juos mirusioms dvasioms. Kiti degina popierinius televizorius, dviračius, radijo imtuvus ir kitas dovanas, kurios padės dvasioms geriau gyventi kitoje pusėje.
Šventė tęsiasi penkiolika dienų pasibaigus Alkanų vėlių šventei ir per tas penkiolika dienų manoma, kad dvasios dar gali klajoti po mirtingąją karalystę, mėgaudamosi mūsų aukomis ir tyrinėdamos. Pasibaigus festivaliui, dvasios grįžta į savo sferą, pasitenkindamos savo aukomis iki kitų metų.