Alkūninės pirštinės yra rankų ir apatinių rankų apdangalai. Pirštinės ne tik dengia rankas ir riešą, bet ir dilbius iki alkūnės, o kartais ir už jos. Pirštines iki alkūnių galima mūvėti kaip madingą aksesuarą arba kaip saugos įrangą.
Pirštines ant alkūnių buvo įprasta naudoti su oficialiais vakariniais drabužiais. Iki XX amžiaus vidurio baltos pirštinės, besitęsiančios iki alkūnės, buvo laikomos būtinu aksesuaru bet kokiam oficialiam renginiui, pavyzdžiui, šokiui ar kotilijonui. Iškilmingos pirštinės kartais buvo vadinamos išleistuvių pirštinėmis, nes jaunos moterys, lankančios jaunesniųjų ar vyresniųjų išleistuves, pirštines dažnai įtraukdavo kaip svarbią proginės suknelės dalį.
Madingoms pirštinėms naudojamos įvairios medžiagos – nuo medvilnės iki satino. Nors baltos spalvos daugeliu atvejų buvo būtinos, populiarios buvo ir juodos arba raudonos pirštinės, kylančios iki alkūnės arba už jos. Daugelis 1940-ųjų ir 1950-ųjų moterų įžymybių reguliariai dėvėjo šias ilgesnes pirštines, kai pasirodydavo asmeniškai.
XX a. šeštajame dešimtmetyje trumpą laiką išpopuliarėjo ir dieniniams drabužiams skirtos alkūninės pirštinės. Šios pirštinės dažnai buvo pritaikytos prie moterims pritaikytų sijonų ir švarkų komplektų. Striukės pasižymėtų pusiau rankovių dizainu, todėl į bendrą vaizdą būtų galima įtraukti alkūninių pirštinių komplektą, kuris pakilo iki alkūnės. Dažnai pirštines buvo galima įsigyti prie aprangos derančių spalvų, o baltos tokio tipo pirštinės išliko populiarios su oficialia apranga.
Moterų proginių drabužių dizainui ir spalvoms ėmus įvairėti, pasikeitė ir alkūninės pirštinės, sukurtos kaip formalaus ansamblio dalis. Kai kurių dizainų pirštinės tapo ilgesnės, o keli dizaineriai septintajame dešimtmetyje skatino dėvėti pirštines, kurios tęsiasi iki žasto vidurio. Kurį laiką tai buvo ypač patraukli išvaizda su vakarine suknele be petnešėlių.
Nors nuo XX amžiaus vidurio alkūninių pirštinių dėvėjimas sumažėjo, ilgas pirštines vis dar galima parduoti. Dažnai jas dėvi nuotaka per iškilmingas vestuves, o kartais yra derinamos su suknelėmis, kurias dėvi nuotakos palydovės ir tarnaitė. Kartkartėmis pirštinės su alkūnėmis įtraukiamos į mados dizainą naujam sezonui arba kaip teatro kostiumo dalis. Tačiau po septintojo dešimtmečio kultūrinių pokyčių alkūninės pirštinės taip ir neatgavo savo senojo populiarumo lygio.
Kartu su alkūninėmis pirštinėmis, kaip madingu aksesuaru, yra ir porų, sukurtų kaip apsauginiai įtaisai. Šios apsauginės pirštinės dažnai naudojamos tyrimų ir gamybos įrenginiuose, kuriuose reguliariai naudojamos stiprios cheminės medžiagos. Daugeliu atvejų pirštinės gaminamos naudojant tam tikrą stiprią medžiagą, pvz., neopreną, siekiant atlaikyti korozinį cheminių junginių poveikį ir taip apsaugoti rankas nuo pažeidimų darbo vietoje.