Alternatyvia žiniasklaida paprastai laikoma bet kokia žiniasklaidos rūšis, kurios nekontroliuoja verslo operacija, sindikatas ar vyriausybinė agentūra. Ši žiniasklaidos forma gali apimti tradicines priemones, tokias kaip laikraščiai ir žurnalai, radijas, televizija ir filmai. Alternatyvi žiniasklaida taip pat gali apimti naujesnes žiniasklaidą interneto svetainėse, el. knygas ir el. žurnalus, garso ir vaizdo transliacijas arba kitas žiniasklaidos priemones, kurios yra internete.
Pagrindinė alternatyviosios žiniasklaidos funkcija – pasiūlyti kitokią perspektyvą, nei pateikiama valdžios ar stambaus verslo valdomoje žiniasklaidoje. Kadaise alternatyvioji žiniasklaida buvo dar vadinama kontrkultūrine arba pogrindžio žiniasklaida – terminais, kurie padėjo identifikuoti žiniasklaidos priemones, kurios suteikė galimybę dalytis skirtingais požiūriais ir idėjomis už nusistovėjusios žiniasklaidos ribų. Dažnai buvo manoma, kad tai būtina, kai kitos žiniasklaidos alternatyvos nenorėjo arba nesugebėjo pasiūlyti šių skirtingų požiūrių, kaip ir plačiau paplitusių.
Nors alternatyvioji žiniasklaida gyvuoja šimtmečius, ši sąvoka kaip specifinė žiniasklaidos komunikacijos forma atsirado tik XX amžiaus viduryje. Kai socialiniai neramumai tapo ryškesni daugelyje tautų, žmonės, turintys alternatyvių požiūrių tokiais klausimais kaip rasė, religija, gyvenimo būdas, orientacija, politika ir socialinė organizacija, savo leidiniams kurti pradėjo naudoti mažas spaudas. Brošiūros, laikraščiai ir galiausiai žurnalai sudarė pagrindą tai, kas netrukus buvo įvardyta kaip pakraščio žiniasklaida, o tai rodo, kad dauguma gyventojų nebuvo tokio požiūrio. Iki septintojo dešimtmečio alternatyvi žiniasklaida išsišakodavo nuo spausdintų leidinių iki mažo biudžeto filmų, taip pat nepriklausomų radijo ir televizijos laidų, kurios buvo sindikuotos žemo dažnio žiniasklaidos priemonėse.
Daugelis alternatyvių žiniasklaidos leidinių pradeda gyvuoti iš nedidelio biudžeto, todėl būtina naudoti ekonomiškiausias priemones spausdinti ir platinti medžiagą. Laikui bėgant daugelis šių pogrindžio ar alternatyvių leidinių sukuria nemažą skaitytojų bazę ir gali padidinti savo darbo apimtį bei kokybę. Kiti tebėra leidiniai, kurie aptarnauja nišinę skaitytojų bazę ir toliau veikia su palyginti mažais ištekliais.
Viena iš pastarųjų metų naujovių buvo interneto, kaip alternatyvios žiniasklaidos, naudojimas. Nors pogrindžio radijas, televizija ir filmai gyvuoja dešimtmečius, daugėja alternatyvių interneto svetainių, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas mažumų požiūriui politikos, muzikos, mados, gyvenimo būdo ir kitose srityse, kūrimas. Šiandien internete galima rasti žiniasklaidą, kuri apima beveik bet kokią idėją, koncepciją ar nuomonę, atliekant raktinių žodžių paieškas naudojant patikimą interneto naršyklę. Šios internetinės žiniasklaidos priemonės ir toliau siūlo galimybę tyrinėti skirtingus supratimus ir idėjas, kurios yra arba nepastebimos žiniasklaidoje, arba sulaukia palyginti mažai dėmesio iš įprastų žiniasklaidos priemonių.