Alternatyvus ginčų sprendimas (AGS) reiškia procesą, kurio metu ginčo šalys susitaria, kad klausimą neteisminiame forume išspręstų nešališka trečioji šalis. Dvi labiausiai paplitusios AGS formos yra arbitražas ir tarpininkavimas. Arbitražo procese šalys susitaria perduoti savo ginčą nešališkam arbitrui, kad šis priimtų sprendimą.
Kaip alternatyvus ginčų sprendimo procesas, arbitražas gali būti privalomas arba neįpareigojantis. Įpareigojančiame arbitraže šalys turi priimti arbitro sprendimą, o nesant sukčiavimo jo sprendimas yra galutinis ir pripažįstamas daugumos teismų. Dauguma įpareigojančių arbitražų atsiranda dėl sutarties nuostatos, pagal kurią šalys turi spręsti ginčus, kylančius dėl sutarties vykdymo ar tariamo pažeidimo. Neįpareigojančiame arbitražo procese, jeigu viena ar abi šalys yra nepatenkintos arbitro sprendimu, jos turi teisę ginčą spręsti civilinio proceso tvarka.
Kadangi jis turi priimti sprendimą pagrindiniame ginče, arbitras atlieka beveik teisminio pobūdžio vaidmenį, todėl jis privalo išlikti griežtai neutralus priešingų šalių atžvilgiu. Arbitoriaus pareiga alternatyvaus ginčo sprendimo procese apima kiekvienos pusės bylos išklausymą ir sprendimo, pagrįsto pateiktais įrodymais, priėmimą. Arbitražo metu šalims leidžiama pateikti įrodymus ir apklausti priešingus liudytojus. Konkrečios procedūrinės taisyklės, kurių laikomasi, tam tikru mastu priklauso nuo forumo, kuriame vyksta arbitražas.
Tarpininkavimo metu šalys susitaria paskirti trečiąjį asmenį, kuris padėtų joms išspręsti ginčą be teisminio ginčo. Skirtingai nei arbitras, tarpininkas atlieka aktyvų vaidmenį įtikindamas šalis, kad jų nesutarimai yra naudingiausi derybų būdu. Mediatorius paprastai bando įtikinti šalis susitarti remdamasis savo žiniomis apie bylos faktus ir taikomą teisę. Neretai tarpininkas iš pradžių susitinka su abiem šalimis, kad padėtų jam suprasti bylos faktus ir ginčijamus klausimus. Tada tarpininkas paprastai konsultuojasi su šalimis atskirai ir primygtinai skatina jas rasti bendrą kalbą sprendžiant klausimus, kurie trukdo išspręsti problemą.
Kalbant apie ginčo sprendimo būdą, taikant alternatyvų ginčų sprendimą, tarpininkavimas ir arbitražas iš esmės skiriasi. Tarpininkas aktyviai užtaria šalis, naudodamas savo konfliktų sprendimo ir įtikinėjimo įgūdžius, siekdamas užpildyti atotrūkį tarp šalių pradinių derybinių pozicijų. Arbitras tokiu būdu nesikiša tarp šalių. Atvirkščiai, arbitro vaidmuo yra išspręsti ginčą priimant vienai iš šalių palankų sprendimą.