Ambliopija, paprastai žinoma kaip „tinginė akis“, yra regėjimo sutrikimas, kuriuo serga net 2–3 procentai vaikų iki šešerių metų. Vaikams, sergantiems ambliopija, pastebimas vienos akies regėjimo praradimas, dėl to prarandamas stereoskopinis regėjimas ir galimas pažeistos akies apakimas. Tai nėra būklė, kurią galima gydyti akiniais ar kitais tradiciniais korekciniais metodais. Ambliopiniai vaikai gali turėti dvi santykinai sveikas akis, tačiau ryšys tarp vienos iš tų akių ir smegenų nebuvo iki galo išsivystęs ankstyvoje vaikystėje.
Daugelis žmonių ambliopijos simptomus painioja su kitu sutrikimu, vadinamu žvairumu (nevalingu akių kirtimu). Jei vaikas turi žvairumo formą, kai viena akis nuolat nekrypsta, tada jam taip pat gali išsivystyti ambliopija. Tačiau daugelio ambliopinių vaikų akys yra normalios, todėl tėvai ir šeimos gydytojai gali neatpažinti visų simptomų. Tik kvalifikuoto vaikų akių gydytojo apžiūra gali atskleisti tikrąją ambliopiją.
Ambliopijos gydymas priklauso nuo paciento amžiaus ir negalavimo sunkumo. Kadangi nepažeista akis tampa tokia dominuojančia, dauguma gydymo programų apima kitos akies priverstinį tam tikrą laiką perimti regėjimo darbus. Ambliopiniams vaikams gali tekti nešioti pleistrus ant dominuojančios akies arba naudoti atropino lašus, kad sukeltų neryškumą. Šie metodai priverčia pažeistą akį sustiprinti ryšį su regos žieve. Kartais gali būti atliekama operacija siekiant ištaisyti žvairumą, tačiau ambliopiniai simptomai gali tęstis ir be gydymo.
Jei pažeista akis sustiprina ryšį su smegenų regos žieve, prireikus vaikui galima uždėti receptinius akinius. Viena iš dažniausių ambliopijos priežasčių yra reikšmingas kiekvienos akies regėjimo aštrumo skirtumas. Smegenys nusprendžia apdoroti informaciją iš akies su mažiausiais iškraipymais. Vyresnio amžiaus vaikų ar suaugusiųjų ambliopijos gydymas ne visada buvo toks sėkmingas, nes laikui bėgant smegenys tampa labai patogios vaizdams, kuriuos sukuria „geroji akis“. Todėl ankstyva diagnozė ir gydymas yra labai svarbūs vaikui ir jo tėvams.