Ambulatorinė pagalba – tai medicininės pagalbos rūšis, kuri teikiama pacientams, kurių gydytis į ligoninę nereikia. Procedūrų ir gydymo rūšys kartais vadinamos „ambulatorine priežiūra“. Kaip atrodo „ambulatorinis“ terminas, klasikiniu būdu pacientas gali patekti į gydymo įstaigą gydytis savo jėgomis.
Daugelio ligoninių skubios pagalbos skyriuose teikiama ambulatorinė pagalba pacientams, kurie gali būti gydomi neįleidžiant, pavyzdžiui, vaikui, kuriam paprasčiausiai sulaužyta ranka. Skubios pagalbos klinikos, optometristo kabinetai, gydytojų kabinetai taip pat teikia tokio pobūdžio pagalbą. Visais šiais atvejais paciento medicininis gydymas nereikalauja hospitalizacijos.
Daugelį lėtinių ligų galima suvaldyti reguliariai apsilankius, pavyzdžiui, kai astma sergantis pacientas eina pas medicinos specialistą pasitikrinti. Pagrindinės diagnostikos priemonės, įskaitant rentgeno spindulius, ultragarsą, kai kurias biopsijas ir kraujo mėginius, taip pat gali būti naudojamos sveikatos būklei diagnozuoti arba valdyti. Daugelį paprastų procedūrų galima atlikti ir ambulatoriškai. Pavyzdžiui, nėščios moterys turi daug susitikimų, susijusių su savo prenatalinės priežiūros planu, kad galėtų stebėti nėštumo eigą, o šie vizitai gali apimti ultragarso nuskaitymą, amniocentezę ir kitas procedūras bei diagnostikos priemones.
Pacientams teikia pirmenybę ambulatorinei priežiūrai, o ne hospitalizacijai, nes dauguma žmonių nori vengti laiko praleisti ligoninėje. Tokio lygio priežiūra taip pat gali būti daug pigesnė, o tai gali kelti susirūpinimą kai kuriems žmonėms. Ligoninės taip pat gali paskatinti pacientus, kai tik įmanoma, kreiptis į ambulatorinę priežiūrą, siekdamos užtikrinti, kad medicinos įstaigos būtų nemokamos, kai jų prireiks kritinės būklės pacientams, ir sumažinti bendras veiklos išlaidas.
Ambulatorinėje aplinkoje gali dirbti daug įvairių medicinos specialistų, įskaitant gydytojus, slaugytojus, paramedikus ir medicinos specialistus. Jie ne tik gydo pacientus vietoje, bet ir gali teikti siuntimus pacientams, kuriems gydymas gali būti naudingas kitur, o pateisinamais atvejais – hospitalizuoti. Pavyzdžiui, pediatras nukreiptų vaiką gydytis į ligoninę, jei įprastinis kraujo paėmimas parodytų, kad vaikas serga leukemija.
Kai kurios ambulatorinės įstaigos specializuojasi sprendžiant tam tikras sveikatos būklę. Pavyzdžiui, klinika gali teikti chemoterapiją ir spindulinį gydymą vėžiu sergantiems pacientams, dantų priežiūrą ar fizinę terapiją žmonėms, sveikstantiems po nelaimingų atsitikimų. Šias patalpas dažnai galima rasti šalia ligoninės arba klinikiniame komplekse, kuriame yra daug skirtingų klinikų ir biurų, skirtų įvairiems pacientams aptarnauti.